Kaip šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija, grybų rūšis į sąrašą įrašyta pritarus Lietuvos raudonosios knygos komisijai.
Atsižvelgę į informaciją apie didžiojo kuoko radimo faktą 2024 metais, Gamtos tyrimų centro ekspertai Reda Iršėnaitė ir Jonas Kasparavičius parengė didžiojo kuoko būklės Lietuvoje įvertinimą pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos kriterijus.
Vertinime mokslininkai nurodė, kad didysis kuokas, vertinant pagal labai mažų populiacijų kriterijų, yra priskiriamas kritiškai nykstančių rūšių kategorijai.
Vėl įrašius didįjį kuoką į saugomų rūšių sąrašą, duomenys apie šios rūšies paplitimą laukinėje gamtoje bus kaupiami Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, radavietėms bus taikomos įstatymo nuostatos, leisiančios geriau užtikrinti rūšies apsaugą ir išlikimą.
Didysis kuokas auga šalia eglių, beržų, ąžuolų ir pušų, jį galima rasti senuose, žolių turtinguose eglynuose su plačialapių medžių priemaišomis ar plačialapių miškuose. Grybas paprastai formuoja nuo vienos iki dešimt vaisiakūnių vienoje radavietėje.
Grybo buveinės yra pusiau neutraliuose ir kalkinguose priemolio dirvožemiuose, kalvotose vietovėse ant nestačių samanomis apaugusių šlaitų ar pažemėjimų. Šių miškų plotai mažėja daugiausia dėl senų miškų kirtimų, žievėgraužių tipografų poveikio ir sunkumų jiems atsikurti po kirtimo. Jis yra saugomas 17-oje Europos šalių.
Lietuvoje žinomos trys augimo vietos iki 1974 metų. Grybas šešis kartus rastas Vilniuje, netoli Žaliųjų ežerų, po vieną kartą Pakruojo ir Ukmergės rajonuose esančiuose miškuose.
2024 metais užfiksuota nauja grybo radavietė Naujosios Akmenės rajone, Ventos regioniniame parke.
Naujausi komentarai