- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Titnagas
Išrinktas Lietuvos nacionalinis akmuo. Tai – titnagas, minimalia balsų persvara nurungęs gintarą. Nacionalinį Lietuvos akmenį rinko: Lietuvos geologų sąjungos XXV suvažiavimo dalyviai (2014-11-28), Geologų dienos šventės dalyviai (2015-04-25) ir Lietuvos geologų sąjungos svetainės www.lgeos.lt lankytojai (2015-06).
Titnagas – kieta trapi kriaukliško lūžio uoliena susidariusi iš amorfinio ir kriptokristalio silicio dioksido mišinio. Titnago gniutulai, konkrecijos, lęšiai, gyslos randami įvairaus amžiaus karbonatinėse uolienose. Paviršiuje titnagai aptinkami morenose, žvyrynuose. Nuo seniausių laikų iki geležies amžiaus titnagas naudotas rėžtukams, gramdukams, kaltams, kirviams, strėlių antgaliams, ietigaliams, vėliau naudotas skiltuvams, girnoms ir kitokiems įrankiams gaminti.
Lietuvoje titnago gumburų yra kreidos sistemos kreidoje, mergelyje. Kvartero ledynai suardė dalį paviršiuje slūgsojusių kreidos sistemos karbonatinių uolienų, o titnago gumburus išsklaidė į pietus maždaug nuo linijos: Klaipėda–Raseiniai–Kaunas–Vilnius.
Titnago gumburų galima rasti kreidos luistuose Nemuno, Merkio, Jiesios upių atodangose. Daug titnago gumburų ar jų skeveldrų yra Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų rajonų laukuose, žvyrynuose, upių pakrantėse. Ypač gausu titnago kreidos mergelio luistuose Varėnos rajone.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Paramos Ukrainai vakaras Šved...
-
Lietuvos bokso čempionatas...
-
Atstatytas Viršuliškių daug...
-
Lietuvos karo akademijos pirma...
-
Teismas žydų tautos niekinim...
-
Vystomo Rūdninkų karinio mie...
-
Lietuvoje pabiro snaigės...
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
III-čioji tarptautinė grafik...
-
Kauno kalėdinė eglutė – j...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinįVyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvadosNauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai7Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščiųJūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
