- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taigi, jau visai arti balandžio galas – dar savaitė, ir mus pasitiks gegužė. Tačiau tik kitu metų laiku būtų galima sakyti, kad dienos prailgs, kad mes ilgai žvalgysimės ir lauksime, kol kas nors įvyks. Dabar viskas tik sušmėžuos, sulinguos, pamos sparnais...
Toks jau tas pavasaris... Jis visą laiką ką nors veikia, kuria, o nespėjusiems su juo koja kojon tenka nusivilti – juk nepastebėti praskriejo patys gražiausi šio pavasario darbai ir kūriniai. Nors dar tikrai ne viskas prarasta – jei šį rytą paskubėsite girion, į laukus, prie ežero ar upės, pateksite į tikrą pavasario sūkurį.
To, kas dabar vyksta aplink mus, jau neįmanoma pamatyti vienam – tuo turime dalintis visi, vieni su kitais. Štai kad ir augalų žydėjimas – sustoji miško pašlaitėje, pilkajai pečialindai tinksint, ir žvalgaisi.
Dar mėlynuoja žibuoklių žiedeliai, bet jau išblukę, paskutiniai. Čia pat baltuoja ir geltonuoja plukės, linksta rausvai violetiniai rūteniai, tarp žolių gležnais geltonais žiedeliais mirksi vištapienės. Pavėsyje pro žalius lapus kyla ryškiai geltoni švitriešiai, pabaly geltonuoja purienos.
O jeigu jau prakalbome apie drėgnų vietų augalus... Neseniai gavome nuotraukų su šaltiniuotame miškely kylančiomis rausvomis žiedų burbuolėmis. Mūsų klausė, koks čia augalas lyg iš niekur pražydo taip anksti. Stebėtojai, beje, rašė, kad šio augalo žiedyne sukasi ir bitės, ir kamanės.
Taip, jie pastebėjo labai taikliai – pavasarį pražystantis plačialapis šaukštis yra mėgstamas vabzdžių, labai medingas. Jis žydi vienu metu su blindėmis, tik nėra toks įprastas. Bet ir retu jo nepavadinsi – aptiksi dažname paupyje, drėgnoje paežerėje. Beje, greitai žiedyną laikantis šaukščio stiebas ištįs iki pusės metro ilgio ir greta pradės augti lapai. Gegužę vietoj žiedų baltuos pūkai, pasiruošę skraidinti šaukščio sėklas, o lapai bus didesni net už varnalėšų skėčius.
Kas suskubo, pavasario augalus rinko ir valgė. Sutikite – dilgėlių sriuba, šviežių kiaulpienių ar garšvų lapų salotos yra ir sveika, ir skanu. Tuoj pat pievose jau bus renkamos rūgštynės. Pažįstantys augalus ir žinantys, kurie jų gali būti naudingi, iki gegužės vidurio jais gali paįvairinti savo meniu.
Mėgstantys ir mokantys bobausiauti, žinantys, kaip ruošti šiuos grybus, jau paragavo pirmosios bobausienės. Du kartus apvirus, bobausiai kiekvienuose namuose ruošiami vis kitaip. Tačiau tai nesvarbu. Svarbiausia – šiais grybais nepiktnaudžiauti. Beje, tuoj pradės augti briedžiukai, kurie nėra tokie pavojingi. Taigi, jei bijome rinkti bobausius, palaukime jų.
Visus – bobausiautojus, keliautojus gamtoje – norime paakinti: eidami į mišką, būtinai pasiruoškite – apsirenkite tinkamai ir pasiimkite pinigėlių... O ką gi ten miške pirksi? Juk ką pamatysi ir įsiminsi, ir bus didžiausias pirkinys, tiksliau – veltui gauta gamtos dovana.
Na taip, bet nepamirškite vieno dalyko – gegutės jau kukuoja. Šventė gamtai ir mums. Gal jos – ne paskutiniai į namus skubėję paukščiai? Ką tik prie Žeimenos matėme net keletą kukučių. Jie iš Afrikos sugrįžo ir sukiojasi prie žmonių sodybų. Ten randa daugiau maisto, ten kažkur ir perės...
Tačiau į Lietuvą jau sugrįžo ir kregždės? Tiesa, stebėtos pačios pirmosios ir vėl pradingo, nes savaitės viduryje orai labai atvėso, kai kur iškrito šlapdriba. Kregždės – šilumos ir šviesos, saulės paukščiai. Joms reikia ir ore skraidančių vabzdžių, kurių dabar kaip tik ir pritrūko...
Šelmeninės kregždutės pavasarį kai kada iš tikrųjų pasirodo labai anksti. Pati pradžia joms nebūna labai lengva. Ryte jos turi gerokai luktelėti, kol oras prašyla ir pakelia vabzdžius, tačiau jei šilumos nebūna, tenka skristi atgal į pietus – nors šimtą kitą kilometrų. Suradusios ežerą, upės slėnį kregždės apsistoja, nes čia visada gausiau vabzdžių.
Įdomu – o kaip dabar atrodo Žuvintas, kuo jis gyvena? Dabar Žuvinte – pats gražusis pavasario atgimimas. Paukščių balsai, varlės, salose geltonuojantys švendrai ir nendrės bei pro juos besikalantys žali šių metų ūgliai sukuria nepaprastą pavasario panoramą. Ne be reikalo čia rezervatas, kitąmet minėsime jau 80-ies jo įkūrimo metų jubiliejų. Kažkada Žuvintas buvo žvejų rojus – bent jau vietiniai žmonės čia gaudė žuvis ir iš šio savo menko verslo pragyvendavo. Dabar visa tai liko tik istorijos knygose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Gentvilas: dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos gali būti vykdomi sanitariniai kirtimai3
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta kartelė gali būti peržengta. Dėl šios priežasties, anot jo, dalyje savivaldybių ...
-
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis1
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Asilas pasirinko kitą šeimą4
Pagaliau paaiškėjo, kur pradingo prieš penkerius metus Kalifornijoje iš Drewry šeimos pasprukęs asilas vardu Dieselis. Visai neseniai gyvūnas aptiktas laisvėje gyvenančių šiaurinių elnių bandoje. Buvę šeiminin...
-
Pievų purškimas nuo erkių: tai tas pats, kas miesto žvirblius naikinti patrankomis13
Kai retai lankomoje sodyboje ar namie po lietaus žolė pradeda dygti iki kelių, ne tik patys purškiamės nuo erkių, bet ir norime, kad mūsų laukai būtų nupurkšti. Pasirodo, dabar tokios paslaugos populiarėja. Apie tai, kiek tai veiksminga...
-
Raganų eglę žudo kenkėjai7
Turistų dažnai lankoma Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, neatsigina kenkėjų. Specialistai ėmėsi gydymo, kad būtų prailgintas eglės gyvavimas. ...
-
Riešės kaime ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią stirną1
Vilniaus rajone ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią ir susižeidusią stirną. ...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją11
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...
-
Kaip, švenčiant gamtoje, ne tik mėgautis, bet ir ją apsaugoti3
Artėja Joninės, viena laukiamiausių švenčių Lietuvoje, kai daugelis gyventojų keliauja į gamtą pasidžiaugti ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktimi, o dažnai ir lieka nakvoti palapinėse ar sodybose. ...
-
Tikintiems žolynų galiomis per Jonines yra ką veikti
Joninių išvakarėse žolininkės iki šiol keliauja į laukus prisirinkti vaistinių žolelių. Nuo seno tikėta, kad šiuo laikotarpiu pilnatve alsuojanti augalija tampa ypatinga, tad svarbu prisirinkti tuo metu žydinčių vaistinių žol...
-
Kuršių nerijoje ereliukai turi žiedus
Birželio pradžioje Kuršių nerijoje pradėti žieduoti jūrinių erelių jaunikliai. Čia peri dvylika šių plėšriųjų paukščių porų, tačiau tik devynios jų šiemet augina jauniklius. Nors jau gana nemaži, tačiau er...