„Tikėtina, kad per artimiausias 2–4 savaites srovė jį nuneš Pietų Džordžijos salos link, į kontinento šelfą, kur daug sekliau. Čia kyla tikimybė, kad ledkalnis užplauks ant seklumos. Srovė turėtų jį nešti toliau, tačiau jis yra toks masyvus, jo energija milžiniška. Todėl yra tikimybė, jog jis gali įstrigti“, – kalbėjo okeonografas Andrew Meijers.

Iki salos dar likę apie 1000 km. Pietų Džordžijos sala faktiškai jau nėra Antarktikoje. Ji yra tik šiek tiek piečiau pietinių Argentinos krantų. Šioje vietovėje gausu gyvybės – milijonai pingvinų ir ruonių, nes dabar ten vasara ir pats veisimosi metas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei šis ledkalnis ten sustos, jis gali užblokuoti kelius prie maisto. Dėl to gyvūnai turės plaukti toliau, o tai reikš didesnes energijos sąnaudas. Dėl to jie galės parnešti mažiau maisto jaunikliams, o tai, deja, gali smarkiai padidinti mirtingumą. Panašių situacijų jau yra buvę praeityje“, – aiškino A. Meijers.

Britų mokslininkai pastebėjo, kad natūralus procesas, kai ledkalniai slenka ledyno link nuo Antarktidos ledo kupolo, per pastaruosius dešimtmečius aiškiai paspartėjo. Dėl to pietų vandenyne ledkalnių skaičius reikšmingai padidėjo.