Kaip rašoma feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, ši nuotrauka viešojoje erdvėje sulaukė didelio internautų susidomėjimo.

„Fluctus debesys (anksčiau dar vadinti Kelvino-Helmholtz’o). Debesų bangelės labai išraiškingos, todėl socialiniuose tinkluose patraukė daugelio akį. Toks reiškinys susidaro retai, atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių, todėl kažkam pastebėti ir užfiksuoti tokį reiškinį ne visada pavyksta. Šie banguoti debesys gali susidaryti cirrus, altocumulus, cumulus, stratus ir stratocumulus debesyse“, – rašoma socialiniame tinkle.

Pasak įrašo autorių, didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis yra vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.

„Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys yra vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti. Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį. Įdomu tai, kad tokie debesys (Kelvin Helmholtz'o nestabilumas) stebimas ir kitose planetose. Tą 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo Cassini-Huygens kosminis zondas“, – rašoma pranešime.