Neseniai iš Černobilio sugrįžęs visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius atvirai dalijasi nepagražinta šioje zonoje gyvenančių šunų kasdienybe ir pasakoja, kokia lemtis laukia ten klajojančių keturkojų.

Kas galėjo lemti spalvą?

Apie tai, kad Černobilyje spalio mėnesį pastebėti lakstantys mėlyni šunys, pranešama naujienų portale iflscience.com. Su žurnalistais bendravę projekto „Černobylio šunys“ atstovai patvirtino, kad jų užfiksuotos nuotraukos yra autentiškos – Černobylio zonoje nufotografuoti mažiausiai trys mėlynos spalvos šunys. Tai pirmasis toks atvejis šioje radiacijos paveiktoje teritorijoje.

Po kelių nesėkmingų bandymų sugauti mėlyno kailio šunis, savanoriai galiausiai suprato šio reiškinio priežastį. Teigiama, kad šunys galėjo įgauti mėlyną spalvą dėl netoliese buvusio mobilaus lauko tualeto.

„Atrodo, kad medžiaga, kurioje voliojosi šunys, įsigėrė į kailį. Įtariame, kad ši medžiaga buvo iš seno kilnojamojo tualeto, kuris buvo toje pačioje vietoje kaip ir šunys“, – portalui sakė programos „Černobilio šunys“ veterinarijos medicinos direktorė dr. Jennifer Betz.

„Mes nesakome, kad tai susiję su radiacija Černobilyje“, – pridūrė ji.

Šunys, tikėtina, voliojosi ryškiai mėlyname cheminių medžiagų skystyje, išsiliejusiame iš sulūžusio kilnojamojo tualeto. Nors tai gali atrodyti neįprastai ar net šokiruojančiai, tyrėjai mano, kad dažai ilgalaikės žalos šunims neturės.

„Šie šunys atrodo sveiki, kaip ir visi kiti šunys, kuriuos matėme per savo viešnagę Černobylyje. Manau, kad kol jie nelaižo didžiosios dalies medžiagos nuo savo kailio, ji jiems yra beveik nekenksminga“, – patikino dr. J. Betz.

Taisyklė: prieš karą Černobylį lankydavo gausus būrys turistų, tačiau jiems buvo nurodyta neglostyti vietinių šunų. / Švarios ateities fondo, M. Počebuto, Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasigirdo įvairių nuomonių

Socialiniuose tinkluose imta garsiai spėlioti, kad šunų kailis įgavo mėlyną spalvą dėl visai kitos priežasties. Pasigirdo nuomonių, kad šunis galbūt nudažė patys savanoriai. Jie Černobilyje specialiais dažais pažymi sterilizuotus, kastruotus šunis, nes tai juos padeda atskirti nuo kitų keturkojų. Tačiau viešai pasigirdusias spėliones suskubo paneigti pati organizacija.

J. Betz sakė, kad jos atstovaujama organizacija specialiais dažais pažymi šunis, kuriems atlikta operacija. Pasak jos, šie dažai laikini, jie nusiplauna po kelių dienų.

„Sterilizacijos kampanijos metu ant jų viršugalvio užtepame laikinus žalios, raudonos, mėlynos arba violetinės spalvos žymeklius, kad galėtume identifikuoti šunis, kuriems neseniai atlikome operaciją. Žymekliai nusiplauna per 2–3 dienas. Šis dažas yra tik ant galvos ir visiškai skiriasi nuo tų šunų, kuriuos sutikome ir kurie buvo beveik nuo galvos iki kojų padengti mėlyna medžiaga“, – į viešą kritiką atsakė J. Betz.

Internautams ji priminė, kad „Černobylio šunys“ – tai ne pelno siekiančios organizacijos Švarios ateities fondas projektas, kurio tikslas – stebėti ir sterilizuoti šioje pavojingoje zonoje gyvenančius ir besiveisiančius šunis.

Nuo 2017 m. ši organizacija rūpinasi maždaug 700 šunų, gyvenančių 30 km spinduliu draudžiamojoje zonoje aplink Černobylį. Pasak savanorių, gyvūnai čia gauna maisto ir veterinarinę priežiūrą.

Šarūnas Jasiukevičius / Švarios ateities fondo, M. Počebuto, Vilmanto Raupelio nuotr.

Anksčiau šunų buvo daugiau

Iš Černobylio, Ukrainos, neseniai sugrįžęs Š. Jasiukevičius patikina, kad vizito metu minimoje zonoje nepastebėjo nei mėlynų, nei kitokių šunų. Anot jo, pastaruoju metu šunų ten labai sumažėjo. Tai lėmė paprasta priežastis. Rusijai užpuolus Ukrainą, Černobylyje nebegalima lankytis turistams, sumenko visa civilinė infrastruktūra. Sumažėjus žmonių skaičiui, čia pastebima ir mažiau keturkojų.

„Po garsaus HBO serialo pasirodymo, Černobilyje buvo tikrai nemažas judesys, atvykdavo daug turistų. Prie uždaro karinio miestelio „Černobilis 2“ buvo apsaugos postas, ten dirbo žmonės, saugoję tą miestelį. Poste buvo vienas arba keli šunys. Pripetės miesto apsaugos poste taip pat buvo keli keturkojai. Prasidėjus plačios apimties invazijai į Ukrainą, visa civilinė infrastruktūra nunyko. Jos nereikia kariniam miesteliui ir energetinei infrastruktūrai palaikyti. Be to, pačiame Černobilyje labai smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius. Visi, kurie taikos sąlygomis aptarnavo Černobilio zoną, išsikraustė. Dabar ten liko gyventi tik kariškiai ir elektrinės darbuotojai. Civilių ten tikrai nebedaug“, – užtikrina Š. Jasiukevičius.

Šunys laksto, gula ir voliojasi, kur panorėję, ir ėda, ką nori. Taisyklėse labai aiškiai buvo nurodoma, kad šunų glostyti negalima, verčiau prie jų nesiliesti. Jie kailyje tikrai nešiojasi radioaktyvių dulkių. Iš esmės jie radioaktyvūs.

Po darbų – nesusitvarko

Jis prisimena, kad anksčiau, atvykus su turistais į Černobylį, sustojus prie parduotuvės, šalia dažnai išsirikiuodavo mažiausiai penki dideli šunys. Jie kantriai laukdavo, kol turistai jiems numes nors vieną gardesnį kąsnelį.

Šarūnas visiškai nenustebo, kad neseniai šioje zonoje bėgiojo šunys mėlynu kailiu. Jo manymu, gyvūnai išsivoliojo be priežiūros paliktoje medžiagoje. Pašnekovas atkreipia demėsį, kad aplink Černobylį daug atvirų vietų su paliktomis neaiškios kilmės medžiagomis.

„Černobylio zonoje vis dar gausu neprižiūrimų sandėlių ir statybviečių. Prisiminkime, kad statant Černobylio atominės elektrinės apsauginį sarkofagą buvo įrengta laikinų miestelių, pastatyta medžiagų sandėlių, iškilo gyvenamųjų pastatų, aikštelių, kitų objektų. Be to, neseniai pabaigti branduolinių atliekų saugyklos statybos darbai. Dėl jų taip pat buvo pastatyta daug satelitinių miestelių, aikštelių ir t. t. Užbaigus darbus tokios vietos paliekamos be priežiūros, jos sutvarkomos ne iki galo. Ten laksto gyvūnai, visai tikėtina, kad ten jie ir išsitepė mėlynais dažais“, – savo versiją pateikia Š. Jasiukevičius.

Netvarka: Š. Jasiukevičius sako, kad radiacijos paveiktoje zonoje pilna apleistų pastatų, sandėlių, kuriuose lankosi benamiai šunys. / Švarios ateities fondo, M. Počebuto, Vilmanto Raupelio nuotr.

Niūri lemtis

Garsaus visuomenininko teigimu, kai jis į Černobylį veždavo nuotykių ištroškusius lietuvius, visada įspėdavo, kad įvažiavus tiek į Černobylio zoną, tiek į Pripetės miestą negalima glostyti klajojančių šunų. Šie su turistais dažniausiai būdavo labai draugiški ir bidzendavo iš paskos, tačiau bet koks kontaktas su jais plikomis rankomis galėjo atnešti liūdnų padarinių.

Anot Š. Jasiukevičiaus, šunys vaikšto, kur panorėję, todėl jų kailyje gali būti radioaktyviųjų dalelių. Paglosčius tokį šunį, dalelių gali likti ant žmogaus odos ar drabužių. „Šunys laksto, gula ir voliojasi, kur panorėję, ir ėda, ką nori. Taisyklėse labai aiškiai buvo nurodoma, kad šunų glostyti negalima, verčiau prie jų nesiliesti. Jie kailyje tikrai nešiojasi radioaktyvių dulkių. Iš esmės jie radioaktyvūs“, – atvirai kalba Š. Jasiukevičius.

Jis atvirauja, kad šiose žiaurios katastrofos paliestos vietovėse šunys pasmerkti gana niūriai lemčiai. Jiems pavojinga ne tik radiacija, bet ir apylinkėse gyvenantys vilkai. Pasak visuomenininko, šunys, kurie nespėdavo prieš žiemą sueitį gaujon ar prisiglausti prie vietos žmonių, paprastai tapdavo lengvu plėšrūnų grobiu.

„Paradoksalu, tačiau pavasarį šunų čia visada padaugėdavo – jie įsidrąsindavo, susiburdavo į gaujas ir imdavo klaidžioti toliau nuo žmonių. Tačiau vos tik nutolę, jie dažnai tapdavo vilkų grobiu. Nemanau, kad šunys šiose vietose gyvena taip ilgai, kad nugaištų dėl radiacijos poveikio. Deja, jų gyvybes dažniau nusineša visai kitos priežastys“, – apgailestauja Š. Jasiukevičius.

Kitas atvejis – Rusijoje

Įdomu, kad tai ne pirmas atvejis, kai nuotraukose užfiksuoti mėlyni šunys. Tiesa, prieš kelerius metus, 2021-aisiais, tai įamžinta ne Černobylyje, o Ukrainą užpuolusioje Rusijoje.

Dzeržinsko gyventojai buvo šokiruoti, kai netoli apleistos chemijos gamyklos gatvėse pastebėjo būrį ryškiai mėlynų šunų.

Buvo spėjama, kad šunys voliojosi vario sulfate.