Dizainerė D. Songailienė: yra skrybėlė, kuri tinka visiems

– Kokia jūsų vasara – atostogų ar kūrybos ir darbo laikas?

– Vasarą jaučiuosi labiau atsipalaidavusi, tačiau man tai yra darbingas metas. Esu gamtos žmogus, tad kiekvieną savaitę į savo krautuvėlę iš namų atsinešu gėlių, kurios padeda sukurti gerą aurą. Labai myliu augalus, esu baigusi apželdinimo kursus.

Namuose turiu sklypelį, kurį paskyriau daugiametėms gėlėms. Šiemet truputį liūdna – nors vidurvasaris, augalai atrodo lyg rugpjūčio pabaigoje. Dėl didžiulio karščio šiais metais rudenėja anksčiau. Esu jautri gamtai, tad ir mano drabužių spalvos jau linksta į rudeniškas.

– Kad jau jaučiate artėjantį rudenį, atskleiskite – kokios spalvos ir siluetai bus madingi kitą sezoną?

– Kaip ir kasmet, stilių įvairovė begalinė, bet daugiau dominuos rytietiški siluetai – kimono primenančios suknelės, kaspinais surišami paltai. Spalvos varijuos nuo švelnios pelenų rožės iki sodrios baklažano. Vis dar populiari ir chaki spalva, padiktuota pastarųjų metų aktualijų. Vis dėlto pastebiu, kad lietuviams ji jau kiek pabodusi.

Rudenį visada populiarėja sodrios spalvos, tačiau galima rinktis ir transcendentinę rožinę, kuri prasklaidys niūrumą ir bus viena iš dominuojančių spalvų 2025-aisiais. Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais lietuvės šaltuoju periodu nebijo ryškesnių, labiau akį traukiančių spalvų. Pernai jos noriai dėvėjo metų spalva paskelbtą viva magenta – purpurinės ir raudonos mišinį. Na, o jei nesinori ryškios suknelės, visada galima pasirinkti labiau žvilgsnį traukiančius viva magenta spalvos auskarus.

Ryšys: vyriausioji dizainerės dukra Gabrielė dirba kartu su mama. „Sutariame taip harmoningai, kad net aplinkiniai stebisi“, – sako D. Songailienė. D. Petrulio nuotr.

– Ilgus metus buvote žinoma kaip stilingų kepuraičių dizainerė. Ar jas vis dar kuriate?

– Skrybėlaites gaminau labai ilgai, 27-erius metus – tiek, kiek dabar yra mano dukrai. Tačiau pastaruoju metu jas apleidau, nes tiesiog nebespėju fiziškai. Tad mano kūryba pasireiškia kitais būdais.

Antrus metus iš eilės organizuoju puošnių damų vakarėlį Laisvės alėjoje. Pernykštės vasaros pradžioje minėjau jubiliejų, tad nusprendžiau surengti šventę moterims, kurios mane palaiko ir džiaugiasi mano veikla. Vakarėlio tema buvo skrybėlaitės, tad visos damos pasipuošė elegantiškomis skrybėlėmis, traukusiomis praeivių akį.

Šiemet nusprendžiau, kad vakarėlio tema bus ,,Žydėjimas“, tad moterys pasidabino gėlėmis – galvas puošė lankeliais su žiedais, buvo nešinos puokštėmis, dėvėjo gėlėtus drabužius. Jautėmės išties pakylėtos. Labai norėčiau, kad šis renginys taptų tradicija.

– Įdomu, iš kur atsirado jūsų aistra galvos apdangalams. Ar kepuraitė visada buvo svarbi jūsų stiliaus dalis?

– Net nežinau, iš kur atsirado aistra skrybėlėms, tiesiog man jos tinka. Viskas prasidėjo nuo to, kad prireikė gražios kepuraitės žiemai, bet tuo metu parduotuvėse nebuvo didelio pasirinkimo. Tad kepurę pasisiuvau pati, o draugės, ją išvydusios, užsinorėjo panašios.

Kai mano kepuraitės tapo paklausios, kūryba peraugo į verslą. Sekėsi išties gerai, vienu metu prekiavau net Paryžiuje, Monmartre. Labai džiaugiuosi, kad dabar išgyvename tikrą skrybėlių renesansą. Jas perka ir nešioja įvairaus amžiaus moterys, vis labiau pamėgsta ir vyrai. Laisvės alėjoje daugėja damų su elegantiškomis skrybėlaitėmis. Gal prie to prisidėjo ir vis karštėjantys orai, verčiantys galvą saugoti nuo saulės?

Šventė: vasaros pradžioje D. Songailienė rengia elegantiškų damų vakarėlį, kurį norėtų paversti kasmete tradicija. Šiųmečio vakarėlio tema buvo „Žydėjimas“, tad moterys pasidabino gėlėmis. D. Petrulio nuotr.

– Kaip patartumėte išsirinkti sau tinkamą skrybėlaitę?

– Visų pirma, reikia išsiaiškinti, kam jums reikalinga skrybėlė. Į paplūdimį, pasivaikščiojimams mieste, o gal – kokteilinė skrybėlė šventei? Paplūdymiui siūlau minkštos konstrukcijos skrybėlaites, kad būtų patogu įsidėti į krepšį. Jos gali būti platesniais kraštais, kad geriau apsaugotų nuo saulės, gilesnės, kad nenupūstų vėjas. Miesto skrybėlė – tai išbaigto įvaizdžio detalė, o kokteilinė skrybėlaitė turi jus papuošti šventėje.

Skrybėlę reikia derinti prie veido. Jei jis apvalus, vertėtų vengti apvalių skrybėlių su plačiu kraštu, nes tokia dar labiau pabrėš veido formą. Jeigu jūsų veidas ovalus, jums praktiškai tiks visos skrybėlės. Aukšta moteris drąsiai gali rinktis skrybėles platesniais kraštais, o neaukštoms damoms siūlau skrybėles siauresniu krašteliu, žvejo kepurę (angl. bucket hat). Visada reikia įvertinti proporciją, atkreipti dėmesį, prie kokio drabužio skrybėlę nešiosite. Jeigu prie ilgos suknelės, kraštas gali būti ir didesnis, nes atsiranda pusiausvyra.

Yra vienas skrybėlės modelis – fedora (panama) – kuris tinka visoms moterims. Tad renkantis pirmąją skrybėlę, patarčiau pirkti būtent fedorą. Jei tik pradedate dėvėti skrybėles, rekomenduoju rinktis šviesią spalvą, kadangi skrybėlaitė greičiausiai jums reikalinga apsisaugoti nuo saulės. Tamsios skrybėlės sugeria saulės šviesą, tad su jomis bus kur kas karščiau.

Jeigu jūsų veidas labai šviesus, galima išbandyti ir švelniai rusvą skrybėlės spalvą. Sodresnių atspalvių skrybėles rinkitės jau vėliau, kai būsite pažengusi jų dėvėjime ir norėsite papildyti savo kolekciją. Juoda skrybėlė skirta kurti įvaizdį, tad ją patarčiau rinktis ne pradedantiesiems, bet jau pažengusiems skrybėlių dėvėtojams. Sekantys madą šiemet savo skrybėlių kolekciją jau papildė žvejo kepure, konjete, varpelio formos skrybėlėmis.

Kadangi skrybėlė yra paskutinis taškas žmogaus aprangoje, patarčiau ją rinktis vilkint tuos drabužius, prie kurių norėtumėte ją derinti. Jei skrybėlės jums reikia pobūviui, nesimatuokite jos dėvėdamos džinsus. Žinoma, skrybėlę galima dėvėti ir prie paprastesnės aprangos. Mados taisyklės pastaruoju metu laisvėja, kadangi šiuolaikiniai žmonės vis labiau vertina patogumą, komfortą. Tad skatinu atsipalaiduoti, nepamiršti žaismės.

Šiandien, kai Lietuvai vis būdingesni pietietiški orai, skrybėlė puikiai tiks ir vakarui. Ji ne tik apsaugos nuo vakarinės saulės, bet ir taps šarminga įvaizdžio dalimi. Reikėtų įvertinti tai, kad skrybėlė labai atkreipia aplinkinių dėmesį, kas kuklesniems žmonėms gali būti nepriimtina.

– Laikotės nuomonės, kad neverta vaikytis madų, nes jos greitai praeina, verčiau atrasti savo stilių. Kaip tai padaryti?

– Visų pirma, reikia nuoširdžiai norėti pokyčių ir būti atviresnei, nebijoti rizikuoti. Stiliaus pakeitimas brandžiai moteriai neretai tampa dideliu iššūkiu, kadangi pernelyg įsikimbama į senąjį įvaizdį. Atėjusios į parduotuvę, damos ieško joms įprastų siluetų ir spalvų, tačiau neįvertinama, kad metams bėgant keičiasi figūra. Todėl nebetinka tai, kas tiko prieš dešimt ar dvidešimt metų. Keičiasi mūsų plaukų spalva, odos tonas, su metais viskas pamažu blanksta, tad išties verta išbandyti spalvas, kurias jaunystėje ignoravome. Taip pat patarčiau pasinaudoti stilisto paslaugomis, tačiau rinkitės tokį profesionalą, kuris būtų panašaus amžiaus ir sudėjimo kaip jūs. Jam bus lengviau jums parinkti tinkamą drabužį.

Norint gerai jaustis ir atrodyti, taip pat verta atkreipti dėmesį į natūralius audinius. Aš pati nuo vaikystės labai myliu liną. Šią meilę man įskiepijo mama, kuri nuo mažumės nerdavo lininius drabužius. Linas ypatingai tinka vasarą, nes jis suteikia drėgmės, leidžia odai kvėpuoti ir komfortiškai jaustis. Pastebiu, kad lietuviai per vasaros karščius vis dar dėvi sintetinius drabužius, o lino vengia dėl jo glamžymosi. Visai be reikalo – pasaulyje linas šiuo metu labai vertinamas dėl savo komfortabilumo, užsienyje kokybiško lino kaina netgi lenkia šilko.

Reikėtų suprasti, kad tokių karščių, kaip dabar, pas mus niekada nebūdavo, tad prie pasikeitusio klimato reikėtų priderinti ir aprangą.

Pastebiu, kad per karščius dėvėdama sintetinius drabužius jaučiuosi sudirgusi, susierzinusi, nerami. Drabužio audinys labai svarbus tiek mūsų fizinei, tiek emocinei būsenai. Jei dar neprisijaukinote lino, tuomet rinkitės kokybiškos viskozės (cupro, liocelio, tencel) audinius, medvilnę – jie mažiau glamžūs.

Kiekvienam: pasak dizainerės, fedoros (panamos) stiliaus skrybėlė tinka visiems. Sekantiems madą ji pataria atkreipti dėmesį į konjetę ir varpelio formos skrybėlę. D. Songailienės asmeninio archyvo nuotr.

– Prieš penkerius metus ,,Kauno dienai“ duotame interviu pasakojote apie savo šeimą – tuomet studentę dukrą Gabrielę, pagranduką sūnų Dovydą ir vyrą Juozą, su kuriuo kartu esate daugiau nei 20 metų. Koks šiandien jūsų šeimos gyvenimas?

– Vyresnioji dukra jau suaugusi, šiuo metu kartu dirbame mano butike. Jaunėliui Dovydui dabar vienuolika. Sūnus gimė, kai dukra buvo jau paauglė, tad mano motinystė brandi. Vis dėlto su vyru stengiamės būti jauni tėvai, kad mūsų pagrandukui su mumis nebūtų liūdna. Kadangi esu meno žmogus, sūnaus klasės tėvų susirinkimuose man netrūksta entuziazmo ir idėjų. Kartu su kitomis mamomis mokslo metų laikotarpiu sugalvojame įvairių renginių, puošiame klasę. Nors kitos mamos kur kas jaunesnės, gerai sutariame, jos klausia mano patarimų, pasiūlymų.

Labai džiaugiuosi Dovydu, jis – geras ir protingas vaikas. Smagu, kad jaunėlis skaito daug knygų ir turi įvairių pomėgių. Po pamokų jis lanko ukulėlės pamokas, šokius, šachmatų ir robotikos būrelius. Šiuo metu Dovydas tokio amžiaus, kad dar yra klusnus, per daug nepriešgyniauja. Vis dėlto nenumaldomai artėja jo paauglystė, tad manau, kad neišvengsime šiokių tokių iššūkių.

Vyriausioji dukra Gabrielė užaugo be didesnių problemų, tačiau Dovydas kitoks, jis paveldėjo mano ugningą charakterį. Dukra labai rami, ji sugeba užgesinti mano kibirkštis ir viską sustatyti į savas vietas. Tikriausiai dėl to mes ir galime taip harmoningai dirbti kartu, aplinkiniai kartais net stebisi.