Apie šikšnosparnius žmonės prikūrę įvairių nebūtų dalykų – kad jie akli, yra kaip pelės, veliasi į plaukus ir t.t. Tačiau Lietuvoje gyvenantys šios rūšies gyvūnėliai, kaip ir žmonės, yra žinduoliai.

Lietuvoje gyvena tik vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai, kurių priskaičiuojama 15 rūšių. Net 11 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Visos šikšnosparnių rūšys yra saugomos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos. Biologijos mokslų daktaro docento Kazimiero Baranausko teigimu, gyvena jie dažniausiai kolonijomis, apsistoja įvairių pastatų palėpėse, pastogėse, sienų plyšiuose, buvusių karinių objektų rūsiuose, senų medžių drevėse.

Šikšnosparniams turi būti sausa ir saugu. Nemažai jų randama Kauno fortuose, Aukštadvario regioniniame ir Žemaitijos nacionaliniame parkuose, Vilniaus Panerių tunelyje, Biržų rajono Karajimiškio kaime esančioje karstinėje įgriuvoje „Karvės ola“.

Šikšnosparnių gausa ypač maloniai stebina Aukštadvario regioninis parkas. K. Baranausko teigimu, mokslininkai čia yra aptikę net 13 šių žinduolių rūšių. Šie unikalūs gyvūnėliai susekami  specialia ultragarso aparatūra. Aukštadvario miestelyje aptikta gana reta jų rūšis – mažasis nakviša bei visoje Europoje reta rūšis – europinis plačiaausis. Šios rūšies gyvūnėliai yra ypatingai  saugomi.

Pasak K. Baranausko, vasaros naktimis galima stebėti skraidančius šikšnosparnius, kurie minta vabzdžiais kenkėjais, taip atnešdami naudos mūsų gamtai. Gausiausia rūšis – Natuzijaus šikšniukas, kuris dažniausiai gyvena prie vandens telkinių, pamiškėse.

Tačiau artėjant žiemai kelios rūšys palieka Lietuvą ir išskrenda į šiltesnius kraštus. Žiemoti lieka tik 9 rūšys. Žiemai šikšnosparniai jau ruošiasi. Maždaug spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje šie gyvūnėliai užmigs žiemos miegu ir miegos beveik iki kovo mėnesio. „Miego metu jie naudoja sukauptas riebalų atsargas, sulėtėja jų medžiagų apykaita, nukrinta kūno temperatūra ir tampa  artima aplinkos temperatūrai. Sulėtėja širdies plakimas, kvėpavimas“, – pasakoja mokslininkas.

Didelė problema, kad Lietuvoje nedaug įrengta šikšnosparnių žiemaviečių. Tuo pasirūpino Aukštadvario regioninio parko vadovybė, tokiu pavyzdžiu bando sekti ir Žemaitijos nacionalinis parkas. Tačiau nykstančiais šikšnosparniais būtina pasirūpinti. Specialistų teigimu, tose vietose, kur jie gyvena, reikia steigti saugomas teritorijas.

Pasak K. Baranausko, žmonės, kurių sodybų rūsiuose, palėpėse ar kitur žiemoja šikšnosparniai, neturėtų jų bijoti ar blogai su jais elgtis. Žiemos miegu užmigęs šis mažas gyvūnėlis yra vangus,  prabudęs ir neradęs maisto gali žūti. Gerai, jeigu šikšnosparniai žiemoja ten, kur žiemoja ir vabzdžiai, pavyzdžiui, musės ar uodai, tada jie, šiek tiek pasimaitinę, vėl užmigs, bet geriau jų neliesti ir netrikdyti jų ilgojo žiemos poilsio ir miego.