Statistikams ištyrus energijos suvartojimą namų ūkiuose, paaiškėjo, kad atsinaujinančios energijos Lietuvoje šiuo metu suvartojama ne 16 proc. , o beveik 20 proc. , nes gyventojai gerokai gausiau šildosi malkomis, nei buvo skaičiuota anksčiau.

„Žaliosios" energijos gamintojai baiminasi, kad pakoreguota statistika atvers valdininkams kelią mažinti paramą atsinaujinančiai energetikai, penktadienį informuoja “Verslo žinios”.

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvos reikalavimus Lietuva iki 2020 metų turi pasiekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. galutinio bendro energijos suvartojimo kiekio, toks tikslas užbrėžtas ir nacionaliniuose teisės aktuose.
Statistikos departamentui atlikus energijos namų ūkiuose suvartojimo tyrimą ir pagal jo duomenis pakoregavus 2009-2010 metais energijos vartojimo balansus, šis uždavinys gali tapti du kartus lengvesnis nei buvo manyta iki šiol.

„Statistikams naujai įvertinus namų ūkiuose naudojamą biokuro kiekį, atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu energijos suvartojimu, 2009-2010 metais staiga „išaugo„ nuo 16,9 proc. ir 16,8 proc. iki atitinkamai 19,8 proc. ir 19,6 proc. Pasikeitus statistiniams duomenims Lietuvai beveik per pusę sumažėja poreikis didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, kad būtų įgyvendinti įsipareigojimai ES“, - aiškina Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas Martynas Nagevičius.

„Nors reali padėtis nė kiek nepagerėjo, pakoregavus skaičius išeina, kad Lietuvai atsinaujinančių energijos išteklių dalį balanse iki 2020 –ųjų reikia padidinti nebe 6 proc., o tik 3 proc. Valdininkams atsiranda galimybė kritikuoti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo priemones, aiškinti, kad jos perteklinės. O milijardai litų už dujas bei elektrą ir toliau plauks į Rusiją„, - sako Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.