Prognozė: artėja brangiausias šildymo sezonas

Ateinantis šildymo sezonas sąskaitomis pranoks 2011-2012 metus, nors praėjęs šildymo sezonas jau buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje, mano energetikai. Kainos vidutiniškai turėtų augti apie 4 proc. visoje šalyje, tačiau kai kuriuose miestuose sąskaitos padidės iki 11 proc., šiemet prognozavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o rugpjūtį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad prognozė jau pildosi, skelbia delfi.lt.

Tokį šildymo brangimą pajus gyventojai, pavyzdžiui, jei sąskaita už šildymą pernai sudarė 500 litų, tai mieste, kur kainos padidės 4 proc., ji paaugs iki 525 litų, o kur jos ūgtels 11 proc. - atitinkamai iki 550 litų.

„Dujos brangsta, niekas nepadaryta, kad padėtis pasikeistų, tad didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ir toliau mokės vadinamąją „dujinę“ šilumos kainą. Maži miesteliai, kurie turi biokurą ir pernai mokėjo apie trečdaliu pigiau, palyginanti su naudojančiais dujas miestais, ir šiemet juose kainos keisis nežymiai arba iškils tokios pat“, – mano Kauno technologijos universiteto šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius.

Mokslininkas teigia, jog kol kas priežasčių dujoms atpigti nemato, dėl to atitinkamai neturėtų mažėti ir šildymo kaina.

„Esame nagrinėję, kad per ilgąjį laikotarpį, pavyzdžiui, paėmus 30-ies metų istoriją, kasmet dujos brangsta vidutiniškai po 7 proc., o svyravimai atsiranda ekonominių krizių metu, nes sumažėja vartojimas, arba šaltą žiemą, kai padidėja jų paklausa ir dujos vėl brangsta. Atmetus trumpalaikius pokyčius, galima matyti, kad dujų kainas diktuoja pasauliniai procesai, kurie, aplenkdami infliaciją, rodo kainų augimą. Jeigu toliau liekame prie dujų, be skaičiavimų ir didelio mokslo galima prognozuoti, kad dujos ir toliau brangs, atitinkamai ir šiluma, gaminama iš dujų. Dėl to ir ateinantis šildymo sezonas bus brangesnis nei praėjęs, – sako V. Lukoševičius. – Priežastys dujų pigimui, pavyzdžiui, skalūninės dujos, gali būti aktualios tik atskirose rinkose ir trumpais laikotarpiais, o vėliau dujų kainos tendencijos grįžta į augimo tempą. Mažos valstybės, neturinčios savo dujų ir galinčios sau leisti jų atsisakyti, stengiasi nuo dujų pabėgti, pavyzdžiui, Danija, Suomija, Švedija. Jie stengiasi pakeisti dujas kitomis kuro rūšimis, naudodamos centralizuotas šildymo sistemas, nes akivaizdu, kad dujų turinčios didelės valstybės ir toliau naudos dujas bei diktuos kainas", – sakė V.Lukoševičius.