Kriūkų ūkininkas pirks melžimo robotus

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) įgyvendinimas jau persirito į kitą pusę, jai skirtos lėšos mažėja, tačiau ūkininkai nepraranda vilties ir rengia naujus savo ūkių modernizavimo projektus.

Parama ūkių modernizavimui skiriama pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Paraiškos paramai iki balandžio 29 dienos renkamos pagal visas tris šios priemonės veiklos sritis: Nitratų direktyvai įgyvendinti, investicijoms į žemės ūkio valdas ir trumpos rotacijos želdinių įveisimui.

Šiemet šiai priemonei skirta apie 155 mln. litų paramos lėšų. Jei jų neužteks visiems projektams remti, bus atliekamas projektų pirmumo vertinimas.

Gerdžiūnų kaimo (Kriūkų sen., Šakių r.) ūkininko Sigito Stanaičio nebaugina galima projektų konkurencija. Jis mano, jog jo ūkio modernizavimo projektas gali atitikti ne vieną šios priemonės taisyklėse nurodytą pirmumo kriterijų.

Pienininkystės ūkis – vienas didžiausių seniūnijoje

Beveik tūkstančio hektarų Sigito ir Daivos Stanaičių ūkis yra vienas didžiausių Kriūkų seniūnijoje. 400 ha jų žemės – ariama, joje ūkininkai kviečius, žieminius bei vasarinius rapsus, kitas grūdines kultūras. Apie 600 ha žemės – ganyklos ir pievos. Stanaičiai turi 280 melžiamų karvių fermą.

Stanaičių ūkis visoje apylinkėje išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir pažangumu. Naudodamiesi ES parama Stanaičiai supirko visą žemės dirbimo bei pašarų ruošimo techniką, fermos įrangą, pasistatė naujas mėšlides.

„Dalyvavau anksčiau buvusioje SAPARD, po to – Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano ES rėmimo programoje. Pastaraisiais metais du kartus paramą gavau pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, – neslepia ūkininkas S. Stanaitis.

43 metų vyras tikina, kad jo ūkyje vėl būtinos naujos investicijos: kas prieš keletą metų buvo pažangu, šiandien – morališkai ir fiziškai susidėvėję. Antai, kai prieš šešis metų už SAPARD lėšas pirko „Eglutės“ tipo aikštelė atrodė, kad tai – pažangiausiais karvių melžimo būdas.

Tačiau per tą laiką padidėjo karvių banda, jų produktyvumas (Stanaičių karvės per metus duoda po 7–8 tūkst. kg pieno), melžti jas aikštelėje tapo nebe taip spartu. „Nuolat samdome tris melžėjas“, – sakė ūkio šeimininkas.

Planuose - melžimo robotai

Dabar S.Stanaitis ketina pirkti melžimo robotus. Švedijoje sukurti melžimo robotai prieš gerą dešimtmetį išpopuliarėjo Vakarų Europoje.

Automatines melžimo sistemas užsienio fermeriai renkasi ne tik todėl, kad tai – pažangiausias karvių melžimo būdas, bet ir todėl, kad karves melžiant robotais daug geresnė pieno kokybė, didėja gyvulių produktyvumas. Prieš porą metų melžimo robotai pasiekė ir Lietuvą.

Robotais karvės automatizuotai pamelžiamos ir pašeriamos, galima sakyti, be žmogaus pagalbos. „Na žmogaus reikia, be jo ir kompiuteris – tik dėžė, tačiau jų reikės ne tiek, kiek dabar,“ – pastebėjo Gerdžiūnų kaimo ūkininkas.

Visoje fermose, kur įrengti robotai, pakanka vieno žmogaus. Be to, kas vyksta tvarte, kaip veikia robotas, galima stebėti ir sėdint namuose prie kompiuterio.

Tikisi paramos

Nors melžimo robotai šiek tiek atpigo, tačiau jie dar gerokai brangesni nei įprastos melžimo aikštelės. Vienas melžimo robotas kainuoja apie 430 tūkst. litų. Vienu tokiu robotu galima melžti iki 75 karvių. Todėl gali būti, jog S.Stanaičio fermoje reikės statyti robotų boksą.

„Sunku dar pasakyti, kiek kainuos mano projektas, nes jį dabar tik rengiame, tačiau vienas melžimo robotų boksas kainuoja apie 3 milijonus litų“, – skaičiavo S. Stanaitis.

Be to, ūkininkas planuoja statyti naują srutų rezervuarą.

Šioms investicijoms ūkininkas S.Stanaitis ketina kreiptis ES paramos. Paramos šį kartą jis ketina kreiptis pagal dvi priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sritis – pagal pirmąją ir antrąją.

Paramos dydžio matematika

Paramos dydis pagal priemonės pirmąją veiklos sritį apskaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjo turimų ir numatomų laikyti sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) skaičių valdoje.

Laikant ar numatant laikyti nuo 10 iki 29 SGV, už kiekvieną SGV mokama 1 934 Lt, nuo 30 iki 99 SGV – 1 122 Lt, nuo 100 iki 299 SGV – 691 Lt.

Ji apskaičiuojama susumuojant punktuose nurodytoms SGV skaičiaus grupėms apskaičiuotą paramą. Tačiau didžiausia parama vienam projektui negali viršyti 690 560 Lt. „Man išeina maksimali paramos suma“, – suskaičiavo ūkininkas S. Stanaitis.

Projektas atitinka pirmumo kriterijus

Valdų modernizavimo projektai šįmet gali būti vertinami taikant priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus pirmumo kriterijus.

Pirmajai priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sričiai yra nustatyti du pirmumo kriterijai. Pirmas – didesnis ūkininko laikomų sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) skaičius. Nelygu kokį SGV skaičių turintys ūkininkai šįmet pretenduos į paramą, tačiau S. Stanaičio projektui šis pirmumo kriterijus gali lemti pergalę.

S.Stanaitis mano, jog projektas atitiks mažiausiai du ir priemonės antrajai veiklos sričiai nustatytus pirmumo kriterijus. Vienas jų – ūkyje diegiamos inovacijas, antras – S. Stanaitis yra žemės ūkio kooperatyvo narys.

Kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“, kuriame be ūkininko S.Stanaičio dar yra 5 žemės ūkio bendrovės, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo registre įregistruotas prieš tris metus ir žemės ūkio kooperatyvu pripažintas žemės ūkio ministro įsakymu.

Tiesa, ūkyje diegiamos inovacijos pagal svarbą yra penktoje antrosios veiklos srities pirmumo kriterijų eilės vietoje, paramos gavėjo narystė kooperatyve – šeštoje.

Iš viso pagal antrąją veiklos sritį projektams taikomi 9 pirmumo vertinimo kriterijai (plačiau – www.paramakaimui.lt, www.nma.lt.).

Lietuvos ūkio modernizavimo apimtys

Visam 2007–2013 metų laikotarpiui priemonei „Žemės ūkio modernizavimas“ skirta daugiau nei 1, 4 mlrd. litų paramos lėšų. Daugiau nei už milijardą litų jau pasirašyta paramos sutarčių.

Iki šių metų kovo pradžios pagal šią priemonę išmokėta daugiau nei 866 mln. litų paramos.