Skalūnų dujos ar naftos ištekliai Vakarų Lietuvoje turi būti žvalgomi, nedarant žalos žmonių turtui ar gamtai, teigia Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.

Tai jis pareiškė pirmadienį po susitikimo Vilniuje su JAV energetikos milžinės atstovės „Chevron“ atstovais.

„Pirmiausia mane labai domino technologinis procesas, apie kurį, aš manau, mažai žino politikai, o dar mažiau žino visuomenė. Šiandien aš pasakiau ir sutinka su ta mintimi ir jų (“Chevron„) atstovai, kad jokia žvalgyba arba gavyba negali būti atliekama žmonių ir gamtos sąskaita. Tikslas buvo iškeltas - ar gali išsklaidyti tas abejones, kurias yra išsakę politikai ir visuomenė, kad jokių žalų arba nuostolių nebus padaryta žmonėms, kurie ten gyvena, ir gamtai“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Butkevičius.

Premjeras pažymėjo, jog Vyriausybė nestabdys skalūnų dujų žvalgybos darbų, jei bus įrodyta, jog tai nekenkia visuomenei ar gamtai.

„Aš manau, kad naujovėms yra pasipriešinimas visada didelis iš anksto. Visuomenė tikrai bus įtikinta, o jeigu bus priešinimasi, tai, aš manau, vis vien reikės surasti tą variantą, kad žvalgyba turi būti atlikta - žengtas žingsnis, kad mes galėtume pritraukti investicijas ne žmonių sąskaita. Mes, kaip valstybė, turime žinoti, kokius mes turime išteklius žemėje. Jeigu mes būsime užsispyrę be pagrindo ir matydami, kad tikrai jokia žala visuomenei ir gamtai nedaroma, tai aš tokių sprendimų nesuprantu“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Vyriausybės vadovas sakė, jog „Chevron“ jau balandį planuoja pradėti skalūnų išteklių paiešką.

„Noras jų yra pradėti balandžio mėnesį“, - sakė A.Butkevičius, paklaustas, kada „Chevron“ planuoja pradėti žvalgybą.

Pirmadienį po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite „Chevron“ tyrinėjimo ir gamybos prezidentas Europai, Eurazijai ir Vidurio Rytams Jay Johnsonas pareiškė, jog ruošdamasi žvalgyti skalūnų dujų ar naftos išteklius Lietuvoje, „Chevron“ žada bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ir Lietuvos Vyriausybe.

Jis sakė, jog „Chevron“ pirmiausia sieks išsiaiškinti, koks yra galimas skalūnų išteklių potencialas Lietuvoje.

J. Johnsonas pripažino, kad „Chevron“ dažnai susiduria su atvejais, kai paskelbiant planus žvalgyti skalūnų dujas, atsiranda daug painiavos. Jis pažymėjo, jog „Chevron“ laikosi visų saugumo reikalavimų, atliekant žvalgybos darbus.

„Chevron“ dalyvauja tarptautiniame skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje konkurse - „Chevron“ įmonė Lietuvoje „Chevron Exploration & Production Lietuva“ vienintelė pateikė paraišką. Ji pretenduoja ieškoti vadinamųjų molio skalūnų 1,8 tūkst. kvadratinių kilometrų Šilutės-Tauragės plote vakarų Lietuvoje.

Kai kurie Šilutės-Tauragės gyventojai teigia abejojantys „Chevron“ ketinimais - jie teigia, jog bendrovė gali nesilaikyti aplinkos apsaugos reikalavimų ir užteršti žemę. Dėl „Chevron“ ketinimų Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė jau kreipėsi į kai kuriuos Seimo narius.

Bendruomenės atstovai nuogąstauja, jog vykdant tyrimus, gali būti sugriauta melioracijos sistema, o išgaunant dujas bus užterštas požeminis vanduo.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šiuo metu svarsto, kokius siūlymus teikti Vyriausybei dėl skalūnų dujų. Keli komiteto nariai paragino stabdyti skalūnų dujų žvalgybos konkursą.

Tuo metu Lietuvos Geologijos tarnyba tvirtina, jog nuogąstavimai yra per ankstyvi, nes iš viso neaišku, ar skalūnų dujų Lietuvoje yra.

Jei „Chevron“ bus pripažinta konkurso laimėtoja, ji į žvalgybos darbus šiame plote turės investuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų.

„Chevron Global Energy“ pernai spalio pabaigoje įsigijo 50 proc. naftos telkinį vakarų Lietuvoje valdančios bendrovės "LL investicijos“ akcijų.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubinių metrų