Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi ištikimos pajėgos toliau puola sukilėlių šalies rytuose esantį sukilėlių priešakinį postą Adždabiją, tuo tarpu Vakarų šalys dar kartą atmetė galimybę pasiųsti sausumos pajėgas į pagalbą Libijos opozicijai.

Vienas liudininkas sakė matęs, kad apie 12 raketų sprogo vakarinėse Adždabijos prieigose. Iš šio miesto sukilėliai planavo pulti Marsa al Buraikos uostamiestį, tačiau daug jų pabėgo sekmadienį, kai Adždabijoje griaudėjo garsūs sprogimai.

"Prie vakarinių (miesto) vartų dar yra kažkiek vyrų, tačiau padėtis nėra labai gera", - sakė 25 metų sukilėlių savanoris Wassimas el Agouri, laukiantis Adždabijos vakarinėse prieigose.

"Mums reikia ginklų, šiuolaikinių ginklų", - sakė 21 metų sukilėlis Aymanas Aswey. - Jeigu jų turėtume, galėtume pulti juos (M.Kadhafi pajėgas)".

Sekmadienį sukako lygiai mėnuo po to, kai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba paskelbė rezoliuciją, leidžiančią panaudoti jėgą Libijos civiliams gyventojams ginti ir atvėrusią kelią tarptautinės koalicijos antskrydžiams.

Nors NATO karo lėktuvai smogė M.Kadhafi pajėgų šarvuotajai technikai, sukilėliai nesugebėjo pasiekti persilaužimo per kelias savaites trukusias permainingas kovas, kurių metu Libijos rytiniai pajūrio miestai ėjo iš rankų į rankas.

NATO kariai šiuo metu įstrigę Afganistano kare, todėl Vakarų šalys atmetė galimybę siųsti į Libiją sausumos pajėgas, o šią poziciją sekmadienį dar kartą parėmė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.

Premjeras Davidas Cameronas sakė, kad Aljanso pajėgos visomis kitomis priemonėmis padės užtikrinti, kad M.Kadhafi armija "neužkurs pragaro Misratos žmonėms" ir kitiems miestams Libijos pakrantėje, taip pat tieks sukilėliams "nemirtinąją įrangą".

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė laikantis Libijos sukilėlių tarybą "vertinga diskusijų partnere..., kuri įkūnija Libijos žmonių siekius". Tokiu būdų Bendrijos vadovas išreiškė politinį pasitikėjimą opozicija, kurią iki šiol lydi karinės nesėkmės.

Iki sekmadienio daugybė savanorių kovotojų ir civilių automobilių, vežančių vyrus, moteris ir vaikus, plūdo iš Adždabijos į rytus pajūrio plentu, vedančiu į Bengazį, kur vasario 17 dieną prasidėjo sukilimas prieš jau 41 metus gyvuojantį M.Kadhafi režimą.

Libijos vakaruose esantį sukilėlių kontroliuojamą Misratos miestą vyriausybės pajėgos laiko apsiautusios jau septynias savaites, todėl jame aštrėja humanitarinė krizė. Manoma, kad šiame mieste šimtai taikių gyventojų žuvo per susirėmimus ir artilerijos bombardavimus.

JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija praeitą savaitę sakė nesiliausiančios bombarduoti M.Kadhafi pajėgų, kol šis lyderis pasitrauks iš valdžios, tačiau neaišku, kada tai galėtų įvykti.

Kovo pabaigoje sukilėliai buvo pasistūmėjusios šimtus kilometrų sostinės Tripolio link, kai užsienio karo lėktuvai pradėjo bombarduoti M.Kadhafi pozicijas siekdami apsaugoti civilius gyventojus. Tačiau opozicijos pajėgos nesugebėjo išlaikyti teritorijos savo rankose ir buvo nustumtos atgal iki Adždabijos.

"Kariniu atžvilgiu galima manyti, jog ten pasiekta aklavietė, - Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Ernstas Uhrlau sakė dienraščiui "Hamburger Abendblatt".- Kol kas neįmanoma nuspėti, kiek dar laiko Kadhafi išliks valdžioje. Gyventojai ir gentys aplink Tripolį yra daug stipresnės negu rytuose".