M.Jurkynas abejoja „Santarvės“ galimybėmis suformuoti Vyriausybę

Lietuvos politologas Mindaugas Jurkynas abejoja, ar pirmalaikiuose Latvijos parlamento rinkimuose daugiausiai balsų surinkusi, tačiau absoliučios daugumos negavusi prorusiška partija "Santarvės centras" formuos Vyriausybę.

„Jei žiūrėsim į Latvijos situaciją, pilietinis-tautinis klausimas jiems labai svarbus ir skiriantis partijas į kairę ir į dešinę. Nors laimėjo daugiausiai rusakalbių remiama partija “Santarvės centras„, drįsčiau prognozuoti, kad vargu, ar jie formuos Vyriausybę“, - BNS komentuodamas rinkimų Latvijoje rezultatus sakė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M.Jurkynas.

Kaip pastebi politologas, nors sprendimo teisė, kam siūlyti sudaryti Vyriausybę, priklauso prezidentui, jei kelios partijos sudarys koalicija, jis turės į tai atsižvelgti. „Ir, manau, gana greitai tai pamatysime, po užkulisinių derybų, tai, kad rusakalbių daugiausiai remiamia partija gavo daugiausiai balsų, dar negarantuoja, kad jie neliks nuošalyje“, -  pridūrė M.Jurkynas.

Politologo vertinimu, praėjus metams po anksčiau buvusių parlamento rinkimų esminių pokyčių nėra - nors politinių jėgų persvara ir persiskirstė į vieną ar kitą pusę, politinėje arenoje išliko tie patys žaidėjai.

„Sakyčiau, kad esminių pokyčių nėra. Žinoma, dešinėje balsai persiskirstė, ir čia labiausiai nukentėjo premjero Valdžio Dombrovskio “Vienybė„. Bet parlamente matome penkias partijas, ir tai visos Ryrų Europos, postsocialistinio bloko, tendencija, visur po rinkimų į parlamentą patenka 4-5 partijos“, - kalbėjo M.Jurkynas.

Politikos mokslų atstovo vertinimu, Lietuvos ir Latvijos dvišaliams santykiams šių rinkimų rezultatai įtakos neturės. „Nemanyčiau, kad mes matysime kokių nors kardinalių pokyčių, tai juk, kaip folkloras sako, “braliukų šalis„, ir jei ir turime kokį vieną kitą neišspręstą klausim, mūsų su Latvija nacionaliniai interesai sutampa labai dideliu mastu“, - sakė M.Jurkynas.

Šeštadienį vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose kairiosios orientacijos rusakalbių daugiausiai remiamas susivienijimas „Santarvės centras“, negalutiniais duomenimis, surinko beveik 30 proc. balsų.

Naujoji kovą su korupcija deklaruojanti buvusio šalies prezidento Valdžio Zatlerio įkurta Zatlerio reformų partija gavo apie 20 proc. balsų ir liko antroje vietoje. V.Zatlerio politinis judėjimas jau užsiminė ketinantis pradėti derybas dėl koalicijos su dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio centro dešiniųjų bloku „Vienybė“, kuris tikriausiai bus trečioje vietoje su per 18 proc. balsų.

Konservatyvus „Viskas - Latvijai!“-„Tėvynei ir Laisvei“-Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimo nacionalinis aljansas su maždaug 13 proc. balsų galėtų būti trečiasis partneris derybose dėl koalicijos, o penktoje vietoje su apie 12 proc. parama likusi Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), daugelio vadinama „oligarcho partija“, tikriausiai bus palikta nuošalyje dėl kaltinimų korupcija suteršto įvaizdžio.

Likusios partijos neperžengė 5 proc., kurių reikia norint patekti į parlamentą, slenksčio.

Šeštadienį įvykę pirmalaikiai rinkimai buvo surengti po liepos referendumo, kuriame daugiau kaip 90 proc. rinkėjų pritarė tuometinio prezidento V.Zatlerio planui paleisti parlamentą dėl įtariamo kyšininkavimo vadinamosiose oligarchų partijose.