Italijoje sudužusiame kruiziniame laive dar tikimasi rasti gyvųjų

Narai, dirbantys ant uolų užplaukusiame ir apvirtusiame Italijos kruiziniame laive, šeštadienį dar nebuvo praradę vilties rasti gyvų likusių žmonių, kurių dar galėtų būti neužtvindytuose skyriuose, praėjus savaitei po tragedijos, galėjusios nusinešti iki 32 žmonių gyvybių.

Italijos karinių jūrų pajėgų specialistai sprogdino naujas angas ant šono nuvirtusio ir ant uolų įstrigusio prabangaus lainerio vidinėse pertvarose, tęsiant paieškas dar neapžiūrėtuose skyriuose žemiau vaterlinijos, kur panikos apimti žmonės galėjo susirinkti, kai buvo įsakyta palikti skęstantį laivą.

„Mums reikėtų stebuklo. Net jeigu ten susidarė oro kišenė, nes laivas pasviręs, tokiomis sąlygomis, lediniame vandenyje, galimybės rasti gyvų žmonių dabar labai menkos“, - Pakrančių sargybos atstovas Cosimo Nicastro (Kozimas Nikastras) sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tačiau mes toliau ieškosime, kol nebeliks jokių vilčių“, - pridūrė jis, kai garsūs kontroliuojamų sprogdinimų trenksmai pasiekė mažytę Džilijo salą.

Nors smarkaus bangavimo Viduržemio jūroje prognozės padidino nerimą, jog pusiau nugrimzdęs 114 500 tonų laivas gali visiškai nuskęsti, uosto pareigūnai sakė, jog jūra kol kas rami ir tokia padėtis išliks „bent iki saulėlydžio“.

Dingusios penkiametės Dayanos Arlotti (Dajanos Arloti) motina, atvykusi į Džilijo salą, planavo penktadienį padėti gėlių sudužusiame laive, tačiau sakė negalėjus to padaryti, kol yra dar bent menkiausia viltis rasti jos dukrą gyvą, rašo dienraštis „Corriere della Sera“.

„Negaliu to padaryti - dar turiu vilties. Dar negali būti baigta“, - sakė Susy Albertini (Suzi Albertini), kai kiti sielvarto prislėgti 21 dar nerasto žmogaus artimieji nuplaukė kateriu prie sudužusio laivo ir numetė į jūrą geltonų bei baltų gėlių.

„Grąžinkite Dayaną namo, toliau jos ieškokite. Nepasiduokite“, - Italijos dienraštis citavo jausmingą motinos kreipimąsi į gelbėtojus.

Laivas „Costa Concordia“, kuriame buvo 4 229 žmonės iš 60 šalių, užplaukė ant uolų prie Džilijo salos sausio 13 dienos vakarą, kai keleiviai pradėjo vakarieniauti kruizinės kelionės pradžioje, ir greitai pradėjo svirti ant šono.

Italijos ministrų kabinetas penktadienį paskelbė nepaprastą padėtį Džilijo saloje, baiminantis, kad iš „Costa Concordia“ cisternų gali išsilieti 2 380 tonų degalų, kurie sukeltų ekologinę katastrofą.

Italijos civilinės saugos vadovas Franco Gabrielli (Frankas Gabrielis), prižiūrintis šios avarijos likvidavimo darbus, šeštadienio rytą atvyko į Džiliją.

Toskanos pakrantėse aplink Džilijo salą yra didžiausias Europoje jūrinis draustinis; šio regiono nepalytėti paplūdimiai pritraukia daug turistų.

Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas Jacopo Giliberto (Jakopas Džilibertas) penktadienį perspėjo, kad į jūrą iš sudužusio laivo jau tikriausiai sunkiasi nuodingi skysčiai, įskaitant „itin kancerogeniškus tepalus“, nurodė dienraštis „Repubblica“.

Patvirtinta, kad per šią katastrofą žuvo mažiausiai 11 žmonių. Tarp žuvusių keleivių buvo keturi Prancūzijos, vienas Italijos ir vienas Ispanijos pilietis.

Taip pat žuvo du įgulos nariai - stiuardas iš Peru ir smuikininkas iš Vengrijos.

Trys rasti lavonai dar neatpažinti.

Italijos pareigūnai pradėjo tyrimą, kuriame „Costa Concordia“ kapironas Francesco Schettino (Frančeskas Sketinas) įtariamas netyčiniu daugelio žmonių nužudymu, per ankstyvu pasitraukimu iš skęstančio laivo ir laivo avarijos sukėlimo, kai jis nukreipė lainerį plaukti per arti salos.

Šiuo metu kapitonas laikomas namų arešte.

Nyderlandų bendrovė „Smit Salvage“ pranešė pasiruošusi išpumpuoti degalus iš laivo cisternų, tačiau pareigūnai nurodė, jog prieš tokią operaciją turės būti sustabdytos dingusiųjų paieškos.

Ekspertai nurodė, kad „Costa Concordia“ korpusas slysta dugnu į atvirą jūrą pastoviu maždaug vieno centimetro per valandą greičiu.

Džilijo saloje esantis žemės mokslų profesorius Nicola Casagli (Nikola Kazaljis) nurodė, kad laivo korpusas remiasi į dvi uolas - viena iš jų laiko laivagalį, o kita - pirmagalį. Italijos ministrų kabinetas penktadienį paskelbė nepaprastą padėtį Džilijo saloje, baiminantis, kad iš „Costa Concordia“ cisternų gali išsilieti 2 380 tonų degalų, kurie sukeltų ekologinę katastrofą.

Italijos civilinės saugos vadovas Franco Gabrielli (Frankas Gabrielis), prižiūrintis šios avarijos likvidavimo darbus, šeštadienio rytą atvyko į Džiliją.

Toskanos pakrantėse aplink Džilijo salą yra didžiausias Europoje jūrinis draustinis; šio regiono nepalytėti paplūdimiai pritraukia daug turistų.

Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas Jacopo Giliberto (Jakopas Džilibertas) penktadienį perspėjo, kad į jūrą iš sudužusio laivo jau tikriausiai sunkiasi nuodingi skysčiai, įskaitant „itin kancerogeniškus tepalus“, nurodė dienraštis „Repubblica“.

Patvirtinta, kad per šią katastrofą žuvo mažiausiai 11 žmonių. Tarp žuvusių keleivių buvo keturi Prancūzijos, vienas Italijos ir vienas Ispanijos pilietis.

Taip pat žuvo du įgulos nariai - stiuardas iš Peru ir smuikininkas iš Vengrijos.

Trys rasti lavonai dar neatpažinti.

Italijos pareigūnai pradėjo tyrimą, kuriame „Costa Concordia“ kapironas Francesco Schettino (Frančeskas Sketinas) įtariamas netyčiniu daugelio žmonių nužudymu, per ankstyvu pasitraukimu iš skęstančio laivo ir laivo avarijos sukėlimo, kai jis nukreipė lainerį plaukti per arti salos.

Šiuo metu kapitonas laikomas namų arešte.

Nyderlandų bendrovė „Smit Salvage“ pranešė pasiruošusi išpumpuoti degalus iš laivo cisternų, tačiau pareigūnai nurodė, jog prieš tokią operaciją turės būti sustabdytos dingusiųjų paieškos.

Ekspertai nurodė, kad „Costa Concordia“ korpusas slysta dugnu į atvirą jūrą pastoviu maždaug vieno centimetro per valandą greičiu.

Džilijo saloje esantis žemės mokslų profesorius Nicola Casagli (Nikola Kazaljis) nurodė, kad laivo korpusas remiasi į dvi uolas - viena iš jų laiko laivagalį, o kita - pirmagalį.