Šildymo sezonas jau visai ant nosies ir daugelis su baime laukia dar padidėsiančių sąskaitų. Bendrovė "Kauno energija" prognozuoja, kad šiluma, lyginant su pernai, pabrangs iki 15 proc., nes brangsta dujos. Vis dėlto ne vien tai didina sąskaitas.
Svajonė atsijungti – perdėta
Butų savininkai, gaunantys dideles sąskaitas už šildymą, dažnai linkę kaltinti šilumą tiekiančią įmonę. Nemažai jų tiki, kad vienintelė išeitis, galinti sumažinti mokestį už šildymą, – atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų ir individualiai šildytis tomis pačiomis gamtinėmis dujomis savo namuose įsirengus dujinius katilus.
Mokslininkai aiškina, kad toks šilumos ūkio perėmimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo pigesnis. "Kiek kainuos pertvarkyti šildymo sistemą, įrengti dujų katilą, jį prižiūrėti? Visa tai įskaičiavus, šilumos kaina gali susidaryti bemaž tokia pati ar net didesnė. Vienareikšmiškai pasakyti, kad autonomiškai šildytis yra pigiau, negalėčiau", – komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Egidijus Puida.
Jo nuomone, nusipirkus pigesnį katilą, jis netarnaus ilgai. Po 5–7 metų galbūt reikės remontuoti jį ar keisti jį, neaišku, ar investicijos jau bus spėjusios atsipirkti. Jei įsigysite brangesnį katilą, žinokite, kad ir jis neamžinas. Remonto, katilo keitimo rūpesčiai guls ant paties buto savininko pečių.
Daugiabučių gyventojai, atrodo, galėtų turėti pasirinkimo laisvę ir patys spręsti, kas jiems priimtiniau – centralizuotas ar individualus šildymas. Bet tai ne tik pačių norinčiųjų atsijungti reikalas.
"Įsivaizduokime, kad sename 60 butų name iš kiekvieno buto išlenda po kaminą. Tuomet aukščiau gyvenantieji negalės net lango praverti – į jų namus skverbsis dūmai, mieste gerokai padidės tarša", – aiškino mokslininkas.
Tiesa, naujos statybos name autonominis dujinis šildymas išsprendžiamas jau projektuojant namą, kaminai išvedami per stogą. "Pabandykite sename name kaminą išvesti pro kaimyno butą. Be to, dujiniai katilai nedidelėse virtuvėse dar labiau sumažintų erdvę", – papildomų problemų įžvelgė pašnekovas.
Įsivedus individualų dujinį šildymą, kyla didesnis nelaimių, sprogimų pavojus, reikalinga papildoma ventiliacija.
"Pasirinkimo laisvės visi nori. Jei visi atsijungtų nuo centralizuotų tinklų ir pradėtų šildytis individualiai, turbūt būtų katastrofa. Vienintelis dalykas, kurį bendrijos turi spręsti – pertvarkyti namo šildymo sistemas, jei reikia, šiltinti savo pastatus", – išeitį regi mokslininkas.
Seną, dažnai išbalansuotą šildymo sistemą sureguliuoti veikti optimaliai, kad visi butai būtų šildomi vienodai, pasak jo, yra įmanoma – reikia pastangų ir pinigų.
Nesąžiningų kaimynų įtaka
Šilumos tinklai šilumą tiekia iki namo. Už tai, kaip ji toliau paskirstoma, atsako namo savininkas, kuris privalo pasirinkti šildymosi ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. "Paskirsčius šilumą protingai, racionaliai, 100 proc. esu garantuotas, kad sąskaitos už šildymą gali gerokai sumažėti", – teigė E.Puida ir pateikė dažnai pasitaikantį pavyzdį: vieni gyventojai žiemą gyvena atidarę langus, nes jiems per karšta, kituose butuose – per šalta, tenka šiltai apsirengti.
Sąskaita už šilumą gali būti išpūsta nebūtinai vien dėl to, kad namas kiauras, šaltas. Po ta pačia šilumos sąskaita slepiasi nelegaliai įrengtų šildomų grindų ar papildomų radiatorių sąnaudos, taip pat karšto vandens ar šilumos vagystės įvairiai paveikiant apskaitos prietaisus. Pagrindinė senų daugiabučių problema – nėra tikslios kiekvieno buto šilumos apskaitos, nėra galimybės reguliuoti savo bute šilumą.
"Naujos statybos namai mieste, prijungti prie centrinių šilumos tinklų, turi atskirą šilumos apskaitą kiekviename bute. Ten problemų dėl šildymo sąskaitų nekyla", – patikino mokslininkas. Žinoma, sename name perdaryti seną šilumos sistemą ir įrengti individualią šilumos apskaitą yra sudėtinga ir brangu. Jau vien įeiti į butą, kuriame galbūt yra įrengtos šildomos grindys ar įrengtos papildomos radiatorių sekcijos, be savininko sutikimo bemaž neįmanoma. Ką kalbėti apie nelegalaus komforto panaikinimą tokiame bute.
"Karšto vandens vagystės – akivaizdžios. Argi gali būti, kad šeima per mėnesį sunaudoja tik vieną kubinį metrą karšto vandens?" – retoriškai klausė E.Puida. Tokiu atveju išlaidos realiai sunaudotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui paskirstomos visiems namo gyventojams. Vasarą tai atsispindi vadinamojo gyvatuko mokestyje, žiemą – sąskaitoje už patalpų šildymą.
Radiatoriuose vanduo vėsta
Kaune panaikinus grupinius šilumos punktus, vadinamąsias boilerines, kiekviename daugiabutyje yra įrengtas individualus karšto vandens ruošimo punktas, kuriame šaltas vanduo pašildomas iki nustatytos temperatūros.
Gyventojams kyla dvejonių, ką duoda šiltesni langai, sandaresnės durys? Taip, bute kiek šilčiau, o kokią įtaką tai turi šildymo sąskaitai? Namo rūsyje yra įrengtas šilumos punktas patiekia tokios temperatūros vandenį, kokio reikia butams. Tačiau butuose juk nėra termometrų, kuriais būtų vadovaujamasi reguliuojant šilumą.
E.Puida paaiškino, kad visų pirma modernus šilumos punktas reaguoja į lauko temperatūrą ir tiekia atitinkamos temperatūros vandenį į butų radiatorius. Cirkuliacinis vanduo teka per juos ir grįžta į šilumos punktą. Pagal tai, kokios temperatūros jis grįžta – daugiau ar mažiau atvėsęs, šilumos punkte didinama arba mažinama cirkuliacinio vandens temperatūra.
Taigi, jei butų, laiptinių durys ir langai sandarūs, butuose yra šilčiau, tada radiatoriai vėsta lėčiau ir šilumos punktas tiekia į radiatorius žemesnės temperatūros vandenį. Vadinasi, skaitiklis, apskaičiuojantis, kiek namui patiekta šilumos, prisuka mažiau kilovatvalandžių nei lygiai tokiame pačiame, bet kiaurame name. Savo ir kaimynų pinigus taupo tie gyventojai, kurie galvoja ne tik apie savo buto šilumą, bet uoliai varsto laiptinių duris ir langus, kurie yra užsandarinę rūsio sandėliukų angas.
Yra kaimynų, kurie, priešingai, vagia kaimynų pinigus. Jei radiatorių vanduo papildomai cirkuliuoja per nelegaliai įrengtas šildomas grindis ar papildomas radiatorių sekcijas, jis taip pat labiau vėsta ir didina bendrą namo sąskaitą už šilumą. Nesąžiningų kaimynų medžiojimas, žinoma, radikaliai nesumažins mokesčių už šildymą, reikia naikinti ir kitas priežastis.
Šilumą gamina iš dujų
Dėl didelių sąskaitų už šildymą eiliniai kauniečiai dažniausiai kaltina tuos, kurie siunčia sąskaitas – bendrovę "Kauno energiją". E.Puida paaiškino, kad strėlės laidomos nepagrįstai. Mat "Kauno energija" didžiąją dalį šilumos perka iš Kauno termofikacinės elektrinės (KTE), kuri priklauso monopolinei gamtinių dujų tiekimo įmonei. "Kauno energija" šilumą tik paskirsto. "Kai gamtinės dujos yra pagrindinis KTE kuras, o dabar dujos dar pabrango, savaime suprantama, kad tai atsispindi šilumos kainoje", – aiškino KTU atstovas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2010 m. šilumos savikainoje daugiausia visų sąnaudų sudarė sąnaudos kurui ir ypač didelė (per 80 proc.) importuojamo (iškastinio) kuro ir jo sąnaudų dalis bendrame šilumos tiekėjų sąnaudų balanse.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) importuojamo kuro sąnaudų negali kontroliuoti, sąnaudas lemia pati rinka – perkamo kuro kaina. Kitas sąnaudas sudaro elektra, vanduo, nusidėvėjimas, remontas ir kitos paslaugos, palūkanos, darbo užmokestis. Šias sąnaudas VKEKK kontroliuoja.
KTE pagamina apie 95 proc. Kaunui tiekiamos šilumos, likusius 5 proc. šilumos energijos pagamina pati "Kauno energija" nedidelėse katilinėse, kurios daugiausia yra miesto pakraščiuose. Norint pereiti prie pigesnės kuro rūšies, pavyzdžiui, biokuro (medienos), reikėtų statyti tam pritaikytą katilinę.
"Kiek žinau, "Kauno energija" planuoja statyti biokuro katilines, tad dar didesnę dalį šilumos ruošiasi gaminti patys. Tada šiluma kiek atpigtų. Kita vertus, yra sudaryta tam nepalanki sutartis su KTE", – svarstė E.Puida.
Jis pakartojo daugelio specialistų kartojamą išeitį – senus namus ir jų šildymo sistemas būtina renovuoti, jokio kito kelio mažinti sąskaitoms už šildymą nėra.
Užsienyje seniai statyti daugiabučiai susidūrė su panašiomis problemomis. Buvusios Rytų Vokietijos daugiabučiuose buvo įvesta individuali šilumos apskaita butuose, namai apšiltinti.
Be to, pasak E.Puidos, šildymo kaina sudaro kur kas mažesnę vokiečių mėnesinių pajamų dalį, nei Lietuvoje, todėl tenykščiai gyventojai šildymo kainos taip nesureikšmina kaip lietuviai. "Eilinio vokiečio paklausus, kiek pas juos kainuoja šiluma ar elektra, jie net nežino, už šilumą jie moka ištisus metus", – pastebėjo mokslininkas.
Nauji vamzdžiai šiltesni
Dalis kauniečių įsitikinę, kad nemažai centralizuotai tiekiamos šilumos iššvaistoma į orą, kol ji vamzdynais pasiekia pastatus. Iš tiesų dalies šilumos neišvengiamai netenkama.
"Dabartiniais duomenimis, Kaune centralizuotai tiekiamos šilumos nuostoliai sudaro apie 18 proc. Tai rodiklis, artimas Skandinavijos šalių rodikliui. Ten kai kuriais atvejais sugebama pasiekti tik 12 proc. nuostolių rodiklį. Tačiau 12 proc. yra pats minimaliausias rodiklis. Mažiau įmanoma, bet ekonomiškai neapsimokėtų", – paaiškino "Kauno energijos" atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.
Savaime suprantama, keičiant vamzdynus, šilumos nuostoliai pamažu mažėja. Vamzdynų, kuriais tiekiama šiluma, vidutinis amžius Kaune – 26 metai, o kai kurie yra 30–40 metų senumo, juos tiesiog būtina keisti.
Iš viso Kaune yra 406 km centralizuotos šilumos trasų, apie 72 km jų yra atnaujinta. Dalis vamzdynų keičiama pasitelkus ES fondų 50 proc. paramą. Šiemet Kaune atnaujinta 8,18 km, pernai – 8,5 km tinklo. Seni, pernelyg didelio skersmens vamzdžiai keičiami siauresniais, kur kas geriau izoliuotais vamzdžiais – šaltuoju sezonu, esant minusinei temperatūrai, sniegas virš jų nenutirpsta, ką galima pamatyti virš kai kurių senųjų vamzdynų. Viena vertus, kokybiškesni vamzdynai mažina šilumos sąnaudas, įvyksta mažiau avarijų, antra vertus, investicijos į vamzdynų keitimą daro įtaką šilumos kainai.
Vis dėlto žadama, kad ateinantį šildymo sezoną šildymo kaina Kaune neturėtų drastiškai didėti. Ū.Staselkos duomenimis, nuo spalio 1 d. tiems daugiabučiams, kuriems priklauso individualūs šilumos punktai, vienos kilovatvalandės kaina bus 26,53 centai (be PVM). Vartotojams, kuriems šiluma tiekiama iš "Kauno energijai" priklausančių šilumos punktų, kilovatvalandės kaina bus 28,54 ct (be PVM). Tai yra atitinkamai 7,2 proc. ir 11,4 proc. brangiau, lyginant su praėjusių metų spalio 1 d.
Pasak "Kauno energijos" atstovo, prognozuojama, kad centralizuotos šilumos kaina Kaune iki gruodžio neturėtų brangti daugiau nei 15 proc., lyginant su 2010 m. šildymo sezonu.
Brangu, bet patogu
Nepaisant augančios kainos, gamtinės dujos, atkreipė dėmesį Ū.Staselka, yra viena pažangiausių kuro rūšių. Tai labai našus, kaloringas produktas, jis lengvai transportuojamas nutiestais vamzdynais. Dujų katilinėje viso labo į katilo degiklį ateina vamzdis, katile šildomas vanduo, tam nereikia daug aptarnaujančiojo personalo.
Be to, dujinį kurą nesunkiai galima pakeisti mazutu, jei nutrūktų dujų tiekimas. Individualiai dujomis kūrenantys žmonės pakeisti kuro rūšies dažniausiai neturi galimybės.
Biokuras, prie kurio ragina pereiti ir ES direktyvos, ne toks patogus naudoti. Visų pirma, turi būti statomos naujos, tam pritaikytos katilinės arba esamose katilinėse diegiami biokurą deginantys įrenginiai. Degančio biokuro atliekos – ne tik dūmai, bet ir pelenai, kuriuos reikia šalinti, utilizuoti. Biokuro kūrenimas neapsieina be žmogaus rankų – periodiškai reikia tiekti kurą į katilą. Taip pat reikia pastatyti papildomų sandėlių biokurui laikyti.
ES direktyvos numato, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 23 proc. šilumos energijos turės būti pagaminama iš alternatyvių energijos šaltinių, tai neaplenks ir Kauno.
Kur dingsta šiluma?
Pro sienas prarandama apie 35 proc., pro langus – 37 proc., pro stogą – 15 proc., pro rūsio perdangą – 13 proc. šilumos.
Karšto vandens daugiausia sunaudojama plaunant indus ir skalbiant neautomatinėmis skalbimo mašinomis.
Norint gyventi šilčiau, negalima užstatyti radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
Už radiatorių galima įrengti šilumą atspindinčius ekranus, į balkono duris įstatyti šilumą izoliuojančios medžiagos intarpus.
Didesnių matmenų baldus patartina statyti prie lauko sienų.
Patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, nei vėdinti ilgą laiką po truputį.
Negalima uždengti radiatorių užuolaidomis – šiltas oras sklis ne į kambarį, o kils į viršų šaltu lango paviršiumi.
Žiemą nakčiai galima nuleisti žaliuzes – dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.
Šaltinis: "Kauno energija"
Naujausi komentarai