Moterys kasdienei kosmetikai išleidžia solidžias sumas. Tačiau papūtus ekologijos vėjams paaiškėja, kad tai, už ką mokami šimtai litų, daugeliu atvejų yra organizmo nuodytojai. Ir kad vienintelis išsigelbėjimas – natūrali kosmetika.

Tikro natūralumo ženklai

Interneto paieškos svetainėje įvedus žodžius "natūrali kosmetika", pateikiama beveik 80 tūkst. nuorodų. Daugelyje jų reklamuojamos ir siūlomos pirkti natūralios kūno, veido, plaukų priežiūros priemonės. Aprašymuose žadamas stulbinamas poveikis, grožis ir jaunystė.

Galima rasti ir ne vieną straipsnį, kuriame specialistai liūdnai konstatuoja, kad žodžiai "natūralus", "organinis", "eko", "bio" dar negarantuoja, jog gaminyje nėra sintetikos, chemikalų, dažų ir kitokių baisias ligas sukeliančių sudedamųjų dalių. Kita vertus, specialistai aiškina, kad 100 proc. natūrali gamykloje pagaminta kosmetika – apskritai neįmanomas dalykas.

Nutariu natūralios kosmetikos paieškoti mūsų parduotuvėse. Neabejoju, kad išsirinkti kuo natūralesnę, mažiau kenksmingą priemonę iš kosmetikos mišrainės nebus lengva. Mat daugelis pavadinimų, išvardytų pakuočių etiketėse ne chemikui nieko nesako.

Galvoje liko vadinamieji parabenai (Metyl, Butyl, Propyl, Isobutyl). Tai konservantai, naudojami galiojimo laikui prailginti ir, kaip teigiama, galintys būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi, pažeidžiantys endokrininę sistemą.

Pasirodo, ingredientai, rašomi sudedamųjų dalių sąrašo pradžioje, sudaro didžiausią produkto dalį, o pabaigoje – mažiausią. Jei augalinės kilmės pavadinimai lotynų kalba paminėti vieni pirmųjų – tai jau šiokia tokia geroji naujiena.

Kitas natūralios kosmetikos indikatorius – aliuminio arba stiklo pakuotė. Galiojimo laikas – dar vienas rodiklis. Kuo jis trumpesnis, tuo priemonė turi mažiau konservantų. Natūralūs produktai turėtų galioti ne ilgiau nei metus.

Bene lengviausias natūralios produkcijos atpažinimo būdas – sertifikavimas. Vienas tokios kosmetikos ženklų – "Ecocert".

Kantrybė prie lentynų

Žygiuoju į artimiausias kosmetikos parduotuves. Kosmetikos išparduotuvėje, kurioje galima kiek pigiau įsigyti ir brangių, ir pigių firmų gaminių, "Ecocert" ženkliuko rasti nepavyko. Pažvelgusi į izraelietiško kremo, kuris šiuo metu stovi ant mano vonios lentynos, sudėtį, nelabai apsidžiaugiu. 50 ml kremo kainavo apie 40 litų, o natūralių, augalinę kilmę rodančių medžiagų etiketėje neaptinku. Sąrašo pabaigą vainikuoja baisieji parabenai.

Žvilgtelėju į prancūziškų kremų, kainuojančių apie 100 litų, sudėtį – akis vėl užkliūva už parabenų. Daug nesitikėdama paimu stulbinamą žolelių poveikį žadantį ukrainiečių gamybos kremą, nekainuojantį nė 10 litų. Jo sudėties ant pakuotės rasti apskritai nepavyksta.

Keliauju į kitą kosmetikos parduotuvę, kurioje – ne itin brangios prekės. Čia taip pat neaptinku "Ecocert" ar kito panašaus ženkliuko pėdsakų. Bet užtat randu parabenų ir vaikams, ir nėščiosioms skirtuose kremuose.

Nusprendžiu pastudijuoti vieno Lietuvos gamintojo produkciją. Akį patraukia keli kremai su išskirtu užrašu "Be parabenų ir kvėpiklių". To paties gamintojo kitų priemonių sudėtyje parabenai įrašyti.

Susivilioju nusipirkti 25 litus kainuojantį 50 ml kremą "be parabenų". Papirko ir tai, kad sąrašo pradžioje – vanduo, kelių rūšių augaliniai ekstraktai. Likusias sudėtines dalis bus galima pastudijuoti, kai po ranka bus internetas.

Kita stotelė – vaistinė. Kadangi čia ne savitarna, natūralios kosmetikos teiraujuosi vaistininkės. Ši parodo priemones, kurių sudėtyje yra žolelių.

"Tačiau čia yra parabenų ir dar nežinia ko" , – paprieštarauju. Tada ji man parodo lankstinuką, kuriame išvardyta kosmetika be parabenų. Jei kurią nors prekę užsisakyčiau, ją man atvežtų. Savo akimi perkamos prekės pamatyti neįmanoma, o lankstinuke neįrašytos gaminių sudėtys. Rašoma tik, kad kosmetikoje nėra gyvūninės kilmės produktų, gausu natūralių medžiagų, kvapiosios medžiagos – be alergenų.

Atradus – išgąsdina kaina

Žengiu į brangesne kosmetika prekiaujančią parduotuvę. Burtažodis "natūrali kosmetika" pardavėjų nenustebina, jos iš karto parodo dviejų firmų kosmetiką, pažymėtą "Ecocert" ženkliuku.

Viena gamyklų įsikūrusi Latvijoje, kita – Prancūzijoje. Norisi sušukti "bingo!", bet 50 ml indelis ir latviško, ir prancūziško kremo kainuoja apie 90–100 litų. Konsultantė pirmenybę teikė latviškam, nes žolelės, kaip rašoma, rinktos Baltijos valstybėse. Pamanau, gal kada įsigysiu, bet gal ir mano ką tik įsigytas lietuviškas ne ką prastesnis, o kainuoja keturis kartus pigiau?

Grįžusi pasidedu prieš save įsigyto lietuviško kremo pakuotę ir įlendu į internetą. Netrukus aptinku, kad ketvirtoje vietoje, po vandens ir augalinių ekstraktų, įrašytas įtartinas "propylene glycol". Perskaitau, kad tai odos drėkiklis ir priedų skystiklis, kuris taip pat naudojamas gaminant antifrizus, stabdžių skysčius ir lakus. Rašoma, kad šis priedas – toksiškas, sukeliantis kepenų anomalijas, dėl jo oda sausėja, atsiranda alergijos.

Sąraše išvardytos dar dvi dešimtys chemija kvepiančių sudedamųjų dalių, tačiau internete rasti jų paaiškinimo lietuvių kalba nepavyksta. Pavyzdžiui, "phenoxyetanol" viename straipsnyje anglų kalba įvardijamas kaip pavojingas konservantas. Kitas ingredientas "polysorbate 80" esą toksiškai veikia kepenis.

Skambinu į vartotojų teises ginančią instituciją ir klausiu, ar galiu grąžinti įsigytą kremą, nes tik namie galėjau pastudijuoti jo studėtį. Sužinau, kad kosmetikos priemonės nėra įtrauktos į grąžintinų prekių sąrašą, nebent pardavėja geranoriškai sutiktų jį priimti atgal ir grąžinti pinigus.

Kremą pasilieku, bet klausimų galvoje nesumažėja. Tarkim, pirksiu brangias, sertifikuotas natūralias priemones, o kur garantija, kad jos bus efektyvios, ar jos tiks mano odai? Panašu, kad teks išleisti dar ne vieną dešimtį litų, kol atrasiu tinkamą.

Linas Čereška

Bendrovės BIOK direktorius:

Rinkos tyrimai parodė, kad žmonės būtų linkę naudoti ekologišką kosmetiką, tačiau jie nenusiteikę už ją mokėti daug brangiau. Lietuvoje ekologiškų produktų paklausa kol kas labai nedidelė, šios prekės brangios. Didelę kainą, ko gero, lemia ir sudėtingesnė gamyba, ir brangesnės žaliavos, ir sertifikavimo kaštai. Tačiau tikrai žinau įmonių, kurios nustato aukštesnę produkto kainą tik dėl to, kad brangesnį produktą žmonės automatiškai laiko kokybiškesniu.

Norintiesiems naudoti kuo natūralesnę kosmetiką, pirmiausia patarčiau pasidomėti jos ingredientais – internete yra pakankamai informacijos. Prekę reikia rinktis ne pagal pakuotės išvaizdą, verčiau įdėmiau įsiskaityti į sudėtį.

Kol kas ekologiškos kosmetikos samprata labai skiriasi. Vieniems sertifikatams keliami labai griežti, kitiems – švelnesni reikalavimai. Europoje nėra vieningos sertifikavimo sistemos, nurodančios, koks procentas sudedamųjų dalių turi būti natūralios kilmės. Lietuvoje nėra institucijos, galinčios sertifikuoti ekologiškos kosmetikos gaminius. Kam mokėti didelius pinigus Prancūzijos ar kitos šalies kompanijai, kuri sertifikuoja ne konkretų produktą, o visą įmonę? Norint gauti sertifikatą, reikia išpildyti labai daug reikalavimų.

Mes esame pradėję visiškai natūralios, ekologiškos kosmetikos kūrimo darbus, rinkoje ji turėtų pasirodyti maždaug po pusantrų metų. Natūralios, ekologiškos kosmetikos kol kas dar negaminame. Siūlome gana natūralią kosmetiką, lyginant su kitais rinkoje siūlomais produktais, bet negalime sakyti, kad nededame konservantų, naudojame vien natūralios prigimties žaliavas. Jautresnei odai esame sukūrę keletą brangesnių produktų – be parabenų, be kvėpiklių, be dažų. Jie artimi sertifikuotiems natūraliems produktams, bet visų reikalavimų neatitinka.

Visai be konservantų kosmetika galėtų išlikti nesugedusi ne ką ilgiau, nei kreminis tortas. Deklaruojantieji, kad gamina natūralią kosmetiką, ieško tam tikrų konservantų apėjimo būdų. Pavyzdžiui, į kremus deda medžiagų, turinčių konservuojamųjų savybių, bet neįtrauktų į konservantų sąrašus. Tai gali būti natūralios kilmės konservantai. Kai kurie gamintojai bando šį klausimą apeiti naudodami kai kuriuos maistinius konservantus, kurių naudojimas kosmetikos priemonėse nėra griežtai reglamentuotas.

Savo kosmetikoje naudojamas augalines žaliavas ir importuojame, ir naudojame lietuviškas. Kviečių gemalų, kai kurių vaistažolių ekstraktus gaminame savo laboratorijoje, žaliavas perkame iš Lietuvos tiekėjų. Didelę dalį produkcijos atsivežame. Pavyzdžiui, molį kaukėms importuojame iš Prancūzijos, purvą – iš Amerikos.

Rūta Bražiūnienė

Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė:

Turėdama 16 metų darbo stažą, žinodama kosmetikos priemonių ingredientus, parduotuvėje neišsirinkčiau man tinkamų priemonių. Nėra jokių garantijų, kad visos sudėtinės dalys etiketėse yra įrašytos, be to, jose nenurodyta procentais, kiek kurio ingrediento yra.

Renkantis kosmetiką, kurią norime naudoti namie, geriausia kreiptis į kvalifikuotą kosmetologą. Natūrali ir ekologiška kosmetika labai skiriasi. Kad kosmetika būtų ekologiška, ingredientai turi būti ekologiškai išauginti. Natūralios kosmetikos ingredentai yra natūralūs. Tokių sudėtinių dalių yra kiekvienoje kosmetikoje.

Odą veikia biologiškai aktyvios medžiagos, be jų kremas būtų tik grietinė. Augalinės kilmės biologiškai aktyvios medžiagos gali būti įvairūs augalų ekstraktai, augaliniai aliejai. Taip pat natūralios yra jūrinės kilmės medžiagos – ikrai, dumbliai. Trečia veikliųjų medžiagų grupė – biotechnologijų būdu išgautos medžiagos. Jos pagamintos žmogaus, bet nemanau, kad yra blogos. Pavyzdžiui, tokios medžiagos, kaip peptidai, atpalaiduoja mimikos raumenis. Jie išgauti biotechnologiškai, bet tai yra natūralus baltymas.

Aš pati naudoju tik profesionalias kosmetikos priemones. Tai tokia kosmetika, kuri parduodama profesionaliems kosmetologams, jos nenusipirksi paprastose parduotuvėse. Profesionalioje kosmetikoje veikliųjų medžiagų koncentracija yra daug didesnė.

Išreklamuotoje kosmetikoje, parduodamoje parduotuvėse, veikliųjų medžiagų koncentracija yra mažesnė, o natūralumo garantija – tik užrašyta.

Žinoma, kuo parabenų mažiau, tuo geriau. Bet tai nėra panacėja. Natūralumas – tik mada. Tai sveikintina, gražu, bet ar tokios priemonės suteiks moterims trokštamą rezultatą?

Profesionalioje kosmetikoje yra konservuojamųjų medžiagų, taip pat ir parabenų. Jei konservantų etiketėje išvardyta daugiau negu keturi, tai nėra blogai, bet labai jautriam žmogui tai gali sukelti alergiją. Tačiau dedamos ir kompensuojamosios medžiagos – trigliceridai, keramidai, riebiosios rūgštys, kurios atkuria odos apsauginį barjerą.

Nėra kremų be konservantų. Jei jie natūralios kilmės, atidarius buteliuką tokios priemonės galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Jei pradedame bijoti bet kokio cheminio elemento, norime tik natūralumo, tada reikia grįžti prie agurkų ir grietinės.

Beje, natūralūs ingredientai, netinkamai parinkti arba naudojami per didelėmis koncentracijomis, lygiai taip pat gali sukelti alergiją. Darbo pradžioje naudojau eterinius aliejus – jie laikomi absoliučiai natūraliais. Po metų man išsivystė alergija, pradėjau kosėti.

Kosmetikos gamintojai dažniausiai patys žaliavų negamina, perka jas pasaulinėje rinkoje. Pigią kosmetiką galima pagaminti dviem būdais. Arba dedant minimaliai brangių medžiagų, arba naudojant pigias, prastesnės kokybės medžiagas.

Adelė Karaliūnaitė

Žolininkė, ketinanti su dukra Gintare gaminti rankų darbo kremus:

To, ką gaminsime mes, negamina niekas. Visi plaka riebalus vandenyje su emulgatoriais, įdeda kelias šimtąsias dalis aliejaus iš augalo ir galvoja, kad tai yra natūralu. Mes gaminsime visiškai ne tokiu principu.

Kokias konservuojamąsias medžiagas naudosime gamindamos savo kremus, nesakysiu – visi tai labai norėtų žinoti. Tepasakysiu, kad tai gamtinės kilmės, pačiuose augaluose esančios medžiagos, suteikiančios galimybę produktui nesugesti. Pavyzdžiui, mūsų tepalai galioja amžinai. Rašome, kad galioja dvejus metus, nes nežinome, kokiomis sąlygomis žmogus priemones laikys.

Žaliavai reikalingus augalus renkame rankomis, o kremų pagrindas yra didžiausia paslaptis. Tai augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagų mišinys, priartintas prie žmogaus riebalų sudėties. Mūsų kosmetikos poveikis yra visiškai kitoks nei kitos kosmetikos.

Mūsų produktai bus sertifikuoti kaip tautos paveldas, šiuo metu baigiame tvarkyti su tuo susijusius dokumentus. Masinės kremų gamybos dar nepradėjome, tai sudėtingas procesas, viskas turi būti daroma pagal taisykles. Kremus tikimės pradėti gaminti rudenį, iki tol pririnksime pakankamai žaliavų.

Iki šiol mūsų produktus išbandė tik draugai ir pažįstami, susidomėjimas milžiniškas. Tai tebuvo pasižiūrėjimas, ar rinkai reikia tokio visiškai gamtinio produkto.

Jolanta Kudzytė

Alergologė:

Tai, kad natūralu, nereiškia, kad nealergizuoja. Alergiją žmogui gali sukelti ir natūralus medus, ir tam tikri augalai, ir kiti natūralūs produktai. Kremuose esantys priedai kiekvieną žmogų gali paveikti individualiai. Norint išvengti alergijos, pirmiausia reikėtų vengti spalvotų, kvepiančių priemonių. Suprantu, kad kremas neišsilaikys, jei jame nebus kokio nors konservanto. Ir paprasti riebalai genda. Anksčiau, kai nebuvo jokio kremo, žmones tirpino ir tepė kiaulės, zuikio, barsuko ar kiaunės taukus. Žmonės tepė ir jiems padėjo. Bet ne visi buvo laimingi, nes kai kam nepatiko specifiniai kvapai. Yra žmonių, kurie iki šiol naudoja senolių išrastas priemones. Renkantis kosmetiką parduotuvėse, aišku, reikia žiūrėti, kad būtų kuo mažiau konservantų, nes taip sveikiau. Aš pati kosmetikos naudoju labai mažai, jos man tiesiog nereikia. Vadovaujuosi taisykle – kas per daug, tas nesveika. Pasidažau blakstienas, panaudoju šešėlį – tai ne pačios brangiausios priemonės, ir žinoma, ne visai natūralios. Su anglimi blakstienų nepasidažysi. Veido kremo beveik nenaudoju. Jei prireikia, vaistinėje perku bekvapį ir be dažų kremą, skirtą vaikams.