Kauno onkologijos ligoninėje atliekamos balso grąžinimo operacijos, po kurių gerklų vėžiu sergantys ligoniai vėl gali kalbėti
Gerklų vėžys nėra dažna liga. Ji sudaro apie vieną procentą visų onkologinių susirgimų. Pernai gerklų vėžys diagnozuotas 5 tūkstančiams ligonių. Per metus Kauno onkologijos ligoninėje atlikta 45 laringektomijos - gerklų pašalinimo operacijos. Po jų ligoniai praranda balsą ir nebegali kalbėti. Vėl išmokti kalbėti jie gali diafragma arba po balso grąžinimo operacijos, kurios metu įstatomas specialus protezas.
Kauno onkologijos ligoninėje dirbantis veido žandikaulio chirurgas Robertas Citvaras gerklų vėžiu sergančius žmones gydo nuo 1990-ųjų metų. Gydytojas džiaugiasi, kad balso grąžinimui ligoniai turi galimybę pasirinkti vieną iš dviejų metodų - operaciją ar mokymąsi diafragminio kalbėjimo.
Po gerklų pašalinimo operacijų ligonius siunčiame balso grąžinimo reabilitacijai į Vilniaus Pušyno kelio ar Palangos Baltijos sanatoriją, - teigė chirurgas Robertas Citvaras. - Ten dirba logopedai, užsiimantys vadinamojo begerklio balso reabilitacija. Toks laringialinis balsas formuojamas stengiantis išmokyti žmogų nesinaudojant jokiais prietaisais atgauti kalbą. Diafragma įtraukiamas oras į stemplę, po to tą orą iš jos išleidžiant liežuviu, lūpom, dantimis išgaunamas balsas.
Dalis pacientų išmoksta pašnibždom kalbėti, tačiau tik nedaugelis sugeba išgauti visavertį balsą, kad galėtų susikalbėti ir telefonu, - sakė gydytojas Robertas Citvaras. - Dėl to labai kenčia ligonių gyvenimo kokybė. Jie negali normaliai bendrauti, kritiniais atvejais negali išsikviesti pagalbos. Deja, yra atvejų, kai ligoniai po gerklų pašalinimo operacijos nenori nei mokytis kalbėti, nei protezo įstatymo. Jie nešiojasi užrašų knygelę, tušinuką ir rašo telegramas žmonėms. Vienas pirmųjų mano operuotų ligonių jau daugiau kaip dešimt metų gyvena su užrašų knygute rankose. Tada protezų dar neimplantuodavome, mokytis lariangialinio balso jis nenorėjo.
Kitas būdas atgauti balsą - minėtosios operacijos. Jos atliekamos Vilniaus onkologijos institute, Kauno medicinos universiteto klinikose ir Onkologijos ligoninėje, Klaipėdos miesto ligoninėje. Už jas ligonių kasos pradėjo mokėti tik pernai, todėl šių operacijų buvo atliekama palyginti nedaug, nes ligoniams patiems tekdavo susimokėti už protezą.
Pasak Kauno onkologijos ligoninės chirurgo R.Citvaro, protezo implantavimo operacijos nėra sudėtingos. Jos trunka apie 10-15 minučių. Tarp trachėjos ir stemplės padaroma speciali anga, į kurią įstatomas protezas - vamzdelis, kurio viduje yra vožtuvėlis. Per protezą oras patenka į stemplę, iš jos - į ryklę. Orui praeinant gaunama ryklės vibracija, garsas, o balsas pats formuojamas lūpomis, liežuviu, dantim.
Po tam tikro laiko protezą reikia keisti, nes jis susidėvi. Tai nesudėtinga procedūra, kurią atlieka poliklinikos ausų, nosies, gerklės gydytojas.
Su gerklų vėžiu sergančiais ligoniais dirbti nėra lengva: jų negali paguosti, net šiek tiek ir apgaudamas, kad viskas bus gerai. Jei augliai, pavyzdžiui, pilve - jų nematyti, o jei gerklose - žmogus viską mato. Atsiranda pūliuojančios, kraujuojančios žaizdos ir šie žmonės kenčia, jaučia didžiulį diskomfortą. Kita vertus, šie ligoniai nėra lepūs, greičiau užgrūdinti gyvenimo, nes gerklų vėžiu dažniausiai serga žemesnio socialinio sluoksnio žmonės, - tvirtino R.Citvaras.
Rūkymas - pirmoji susirgimo gerklų vėžiu priežastis. Rūkymo poveikį dar sustiprina alkoholio vartojimas. Tai du didžiausi rizikos faktoriai susirgti gerklų vėžiu.
Naujausi komentarai