Prisimintas sukilimas už laisvę


2005-06-25
Prisimintas sukilimas už laisvę

Praėjusį ketvirtadienį Kaune buvo paminėtos 1941 metų birželio 23 dienos sukilimo 64-osios metinės. Į minėjimą Aleksote susirinko keliasdešimt sukilimo ir rezistencinių kovų dalyvių.

Sukilėlių sąjungos pirmininkas Alfonsas Žaldokas priminė to meto įvykius Kaune, padėta gėlių prie paminklinio kryžiaus, Nežinomojo kareivio kapo ir sukilėlių kapų Karmelitų kapinėse. Susirinkusieji išklausė daktaro Juozo Jankausko pranešimą “1941 m. birželio sukilimas - tautos valios vykdymas”.

1941 metų Birželio sukilimas - vienas kontroversiškiausių naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos įvykių. Vieni jo dalyvius vadina kovotojais už Lietuvos laisvę, kiti netgi tikina, kad jokio sukilimo nebuvo, arba jo dalyvius kaltina prisidėjus prie masinių žydų žudynių.

1941 metų birželio 23 d. per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija ir atsišaukimas į lietuvių tautą. Sukilimas prieš SSRS okupantus buvo prasidėjęs beveik nuo pat SSRS ir Vokietijos karo pradžios.

Sukilimo centru tapo Kaunas. Vadovavimo sukilėliams funkcijas prisiėmė stichiškai susidaręs Vietinės apsaugos štabas. Vienos atkakliausių kovų vyko Šančiuose, nes pro čia Jonavos link traukėsi Raudonoji armija. Sukilimas buvo išplitęs visoje Lietuvoje, tačiau partizanai ne visur veikė aktyviai. Sukilimas neretai vadinamas jaunimo sukilimu, nes dauguma partizanų buvo iki 30 metų amžiaus.

Manoma, kad aktyviai veikė 20-30 tūkstančių sukilėlių. Kovodami su Raudonąja armija žuvo keli šimtai jų. Sukilimas buvo nukreiptas tiek prieš Raudonąją armiją, tiek ir prieš nacių kariuomenę. Tačiau viltys atkurti nepriklausomybę neišsipildė: vokiečiai įvedė okupacinį civilinį valdymą, o po šešių savaičių buvo likviduota ir Vyriausybė.

KD inf.