Ši išvada praėjusį penktadienį, gruodžio 1 dieną, balsų dauguma buvo patvirtinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje. Ji turėtų būti šiandien oficialiai įregistruota Seimo plenarinių posėdžių sekretoriate

1. Kaip vyksta Valstybės saugumo departamento reorganizavimas ir
strategijos įgyvendinimas

VSD reorganizavimas pradėtas 1998 metais. Siekiant tobulinti institucijos veiklą ir gerinti valdymą Departamentas vykdė struktūrinius pertvarkymus: naikino bei steigė naujus padalinius, atitinkamai perskirstė funkcijas VSD viduje, vykdė pertvarkymus atskiruose VSD padaliniuose.

Departamento struktūra keičiama vadovaujantis VSD statuto 4 str. 3 d. 6 ir 7 punktais, įgyvendinat Valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 3 d. l p. nuostatas bei VSD atestacinės komisijos protokolais patvirtintus sprendimus. VSD struktūros pakeitimus bei Departamento strateginio planavimo ir valdymo modelį 2004 metais patvirtino VSD Kolegija.

Komitetas 2004 metais pritarė VSD 2005-2008 metų strategijai. 2006 m. Komitetas, susipažinęs su VSD metine ataskaita, teigiamai įvertino joje išdėstytą VSD strategijos įgyvendinimą.

Reorganizavimo metu VSD vadovybė siekė pertvarkyti šią instituciją pagal NATO ir ES šalių specialiosioms tarnyboms būdingą modelį, nustatyti Departamento veiklos prioritetus ir aiškiai apibrėžti darbo kryptis, išgryninti vykdomas funkcijas, gerinti VSD centrinių ir teritorinių padalinių darbo koordinavimą, išspręsti kitus Departamento veiklai svarbius klausimus.

Tyrimo metu kai kurie Komitetui liudiję VSD pareigūnai išreiškė savo nuomones dėl tam tikrų VSD padalinių reorganizavimo, pateikė savo samprotavimus dėl reorganizavimo eigos.

Nustatyta, kad vienos VSD valdybos vykdytas tyrimas dėl verslo bendrovių galimų sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir galimos įtakos valstybės pareigūnams bei politikams VSD vadovybės buvo įvardytas neatitinkančiu šios valdybos kompetencijos. Tokią nuomonę vadovai pareiškė po to, kai Komitetui apie minėtą tyrimą liudijo valdybos viršininkas, jo pavaduotojas ir skyriaus viršininkas, nors iki tol vadovai reguliariai gaudavo informaciją apie atliekamą tyrimą, dėl jo pasirašė atitinkamus sprendimus, jį vertino, teikė pasiūlymus, domėjosi gaunamos operatyvinės informacijos turiniu.

Komitetas tyrimo metu taip pat gavo duomenų, kad tam tikrais atvejais atliekant tyrimus VSD valdybų kompetencijų ribos buvo nepagrįstai išplėstos, todėl ne visi VSD tyrimai atitinka Departamento vykdomas funkcijas.

Komitetas parlamentinio tyrimo metu taip pat atkreipė dėmesį į gautą informaciją apie vieno VSD padalinio vadovo pavedimą teritoriniams padaliniams, kurio tam tikri aspektai ar priemonės galėtų būti vertinami kaip piliečių teisių į privatų gyvenimą pažeidimas ir išeina už VSD veiklos ribų.

VSD turi išgryninti šiai institucijai pavestas funkcijas, kad saugumo pareigūnams būtų pakankamai aišku, jog jų veiksmai neperžengia VSD kompetencijos ribų.

Kai kuriems VSD pareigūnams kyla abejonių dėl VSD Vilniaus apygardos panaikinimo pagrįstumo ir ar sprendimas ją panaikinti buvo priimtas tam tinkamai pasiruošus. Šios valdybos panaikinimas siejamas su kitos VSD valdybos įsteigimu, tačiau įsteigus skyrius atitinkamose VSD valdybose (paskirsčius funkcijas, kurias vykdė Vilniaus apygarda) šie skyriai nebuvo tinkamai aprūpinti.

Kai kuriems darbuotojams susidarė įspūdis, kad tam tikrais atvejais reorganizavimas galėjo būti panaudotas nepagrįstam vadovybei neįtikusių darbuotojų atleidimui ar perkėlimui į kitas pareigas, kas galėjo turėti neigiamą įtaką VSD darbo kokybei.

Besitęsiantys struktūriniai pertvarkymai, neišgrynintos funkcijos, užtrukę padalinių nuostatų rengimai sudarė konfliktines situacijas tarp VSD padalinių vadovų ir pavaldinių. Atkreiptinas dėmesys į nepakankamą valdymo kokybę, VSD Kolegijos, atliekančios VSD generalinio direktoriaus patariamosios institucijos funkciją, posėdžiai nerengiami keletą metų, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojai retai lankosi VSD apygardose, nėra apibrėžtų atsakomybės ribų už jų priimamus sprendimus. Tai neigiamai veikia VSD darbo efektyvumą ir rezultatus.

VSD susiduria su reikšmingomis, objektyviomis problemomis - tam tikrų sričių specialistų trūkumas susijęs su mažu VSD pareigūnų darbo užmokesčiu, taip pat trūksta VSD veiklai pritaikytų patalpų.

Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais Komitetas daro šias išvadas:

1. Struktūriniai pertvarkymai VSD pernelyg užsitęsė, tai atsiliepė kai kurių Departamento padalinių darbui. VSD turi numatyti konkretų reorganizavimo atlikimo terminą, sparčiau užbaigti valdymo ir struktūrines reformas.

2. VSD vadovybė turi užtikrinti, kad reorganizavimo tikslai ir kryptys būtų pakankamai aiškūs pertvarkomų VSD padalinių pareigūnams. Tam tikslui galėtų būti efektyviau panaudota VSD Kolegija.

3. Tam tikrais atvejais nepagrįstai išplečiamos VSD veiklos ribos ir vykdomos; nebūdingos funkcijos.

2. Kokia yra Valstybės saugumo departamento personalo valdymo politika, moralinis klimatas Valstybės saugumo departamente

Departamente dirba daug kompetentingų pareigūnų, galinčių sėkmingai ir profesionaliai įgyvendinti jiems pavestus uždavinius. Tačiau parlamentinis tyrimas atskleidė tam tikras VSD personalo valdymo problemas.

Komitetas pabrėžia, kad kandidatų atrankai į VSD ir jo padalinius, jų patikrinimui ir tolimesniam tinkamumui turi būti suteikiamas ypatingas dėmesys. Bendrieji reikalavimai kandidatams į VSD pareigūnus įtvirtinti VSD statuto 13, 14, 15, 16 straipsniuose. VSD generalinis direktorius tam tikroms pareigybėms gali nustatyti ir papildomus reikalavimus.

VSD yra nustatyta pareigūnų atestacijos ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka, tačiau trūksta aiškios pareigūnų karjeros sistemos, kuri VSD pareigūnams, atsižvelgiant į jų sugebėjimus, kvalifikaciją ir patyrimą, suteiktų vienodas galimybes pretenduoti į aukštesnes pareigas. Tam tikrais atvejais nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis VSD pareigūnai perkeliami iš vieno VSD padalinio į kitą, paskiriami į aukštesnes, vadovaujančias ar žemesnes pareigas. Kai kurie Komitetui liudiję pareigūnai teigė, kad būta atvejų, kai kvalifikuoti, patyrę darbuotojai buvo nepagrįstai, tiesiogiai arba netiesiogiai, verčiami palikti tarnybą ar pereiti į kitą VSD padalinį.

Komitetas nustatė atvejus, kuomet vadovybė, delsdama spręsti atskiruose VSD padaliniuose kilusias problemas, sudarė ne visada pagrįstas prielaidas pareigūnų perkėlimui į kitas pareigas.

Statutinėje organizacijoje subordinacijos ir pavaldumo principai yra būtini. Komitetas mano, kad dažnesnis VSD vadovybės tiesioginis bendravimas su žemesnio rango pareigūnais tam tikrose situacijose padėtų VSD vadovybei priimti labiau subalansuotus ir apgalvotus sprendimus, pagerintų moralinį klimatą visame Departamente. Visokeriopa investicija į žmogų, geras psichologinis klimatas turi būti vienas iš pagrindinių prioritetų demokratinės valstybės specialiojoje tarnyboje.

Kai kurie VSD darbuotojai nurodė atvejus, kai skatinti ar teigiamai įvertinti pareigūnai buvo be motyvų nušalinami nuo jų atliekamų tyrimų.

Kai kurie Komitetui liudiję VSD pareigūnai nurodė, kad vadovybė kalbėjo su jais prieš jų liudijimą Komitete ir šiuos pokalbius jie vertino kaip vadovybės bandymą daryti įtaką jų liudijimams.

Komitetas atkreipia dėmesį, kad VSD moraliniam klimatui žymios įtakos turėjo trijų Komitetui liudijusių VSD pareigūnų nušalinimas nuo pareigų.

Saugumo pareigūnų darbo specifika, paslapčių apsaugai keliami reikalavimai, taip pat su pareigų vykdymu susijusios stresinės situacijos reikalauja kryptingai ir sistemingai organizuojamo darbo su VSD pareigūnais. VSD vadovybė turėtų sukurti tinkamas saugumo pareigūnų darbo sąlygas ir aiškius darbuotojų veiklos vertinimo kriterijus, kad daugumai darbuotojų būtų aišku, už kokias moralines, dalykines ar kitas savybes vieni darbuotojai yra skatinami, kiti vertinami neigiamai ir baudžiami.

Komitetas tyrimo metu nustatė, kad neigiamą, įtaką VSD moraliniam klimatui daro ir su VSD vadovais susijusios šios aplinkybės:

1) tai, kad VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius Atgimimo laikais, t.y. 1989 m. gruodžio 26 d., buvo įtrauktas į KGB rezervo karininkų sąrašą (Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. X-135 patvirtintos laikinosios komisijos išvados);

2) VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko veiksmai įsigyjant nekilnojamąjį turtą Turniškėse, dėl kurių jam buvo paskirtas griežtas papeikimas už neigiamos nuomonės visuomenėje apie Departamentą ar Departamento pareigūnus sudarymą (Seimo 2006 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. X-873 patvirtintos laikinosios komisijos išvados);

3) vieši neetiški VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Jurgelevičiaus pasisakymui apie žuvusį Departamento pareigūną;

4) valdybos viršininko Vytauto Damulio tarnybinio mobilaus telefono paskelbimas internetiniame portale privatiems ir komerciniams kaimo turizmo tikslams, už ką VSD vadovybė jam skyrė nuobaudą.

Šiuos savo pastebėjimus Komitetas vertino kartu su parlamentinio tyrimo metu nustatytais parlamentinės kontrolės įgyvendinimo trukdymais, VSD vadovų statusu ir teisės aktuose nustatytais reikalavimais šioms pareigybėms.

Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais Komitetas daro šias išvadas:

1. VSD personalo valdymo politikoje yra trūkumų ir neišspręstų problemų. Tarp VSD generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų bei valdybų viršininkų nėra aiškių atsakomybės ribų už priimamus sprendimus.

2. Nesukurta aiškiai reglamentuota darbuotojų paskyrimo, karjeros bei personalo ugdymo sistema.

3. Kolektyve jaučiama psichologinė įtampa. VSD vadovybės veiksmai, parlamentinio tyrimo metu nušalinant VSD vienos iš valdybų pareigūnus nuo pareigų po liudijimų Komitetui, turėjo neigiamą įtaką moraliniam klimatui Departamente.

4. Sutelktam VSD darbui trukdo vadovybės atotrūkis nuo regioninių padalinių.

5. Viešai žinomos minėtos aplinkybės, susijusios su VSD vadovu A.Pociumi ir jo pavaduotojais D.Dabašinsku ir D.Jurgelevičiumi, turi neigiamos įtakos moraliniam klimatui VSD.

3. Vytauto Pociūno perkėlimo iš Valstybės saugumo departamento valdybos viršininko pareigų į Lietuvos Respublikos konsulatą Gardine priežastys ir aplinkybės

Komitetas nustatė, kad V. Pociūnas į VSD valdybos viršininko pareigas paskirtas 2004 m. gegužės mėn., pakeitęs šiose pareigose Liną Petronį. Valdyba tyrė transporto ir energetikos sektoriuje vykstančius procesus, galinčius turėti neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

VSD generalinis direktorius A. Pocius tyrimo metu paaiškino, kad šios valdybos pertvarkymas buvo vykdomas siekiant peržiūrėti valdybos funkcijas, atsisakant jų dubliavimo. A. Pociaus teigimu, valdybos darbo tobulinimo procese VSD vadovybė V.Pociūnui nuolat kėlė klausimą dėl to, kaip geriau pasiekti strateginių valdybos tikslų. Generalinio direktoriaus nuomone, reformos V.Pociūno vadovaujamoje valdyboje vyko, tačiau iš kai kurių teritorinių padalinių buvo girdimi nusiskundimai, kad ji vykdoma pernelyg lėtai, ne visai sklandžiai.

A. Pocius taip pat nurodė, kad 2005 metų vasarą V. Pociūnas pokalbiuose su juo užsimindavo, kad jam sunku vadovauti valdybai. Iš valdybos V.Pociūno vadovavimo metu į kitus padalinius ir iš VSD išėjo keli darbuotojai. Kaip vieną esminių pasitraukimo priežasčių jie A. Pociui minėjo valdybos vadovybės nesugebėjimą aiškiai suformuluoti konkrečius uždavinius savo pavaldiniams. Kai kurie VSD pareigūnai teigė pajutę, kad jų darbas V. Pociūno buvo vertinamas tendencingai neigiamai.

Tyrimo metu Komitetas gavo informacijos, kad 2005 metais V.Pociūno vadovaujamoje valdyboje susiklostė nepalankus geram darbui psichologinis klimatas, nes kilo konfliktas tarp valdybos viršininko ir jo pavaduotojo. Kai kurių apklaustųjų VSD pareigūnų nuomone, trintis tarp dviejų valdybos vadovų galėjo kilti dėl skirtingų jų požiūrių į kai kuriuos valdybos veiklos aspektus, tačiau, kitų nuomone, ji galėjo būti eskaluojama dirbtinai ir VSD vadovybė sąmoningai vengė spręsti kylančias problemas. Kai kurie komitetui liudiję VSD pareigūnai svarbiausia priežastimi nurodė ir tai, kad V. Pociūno nepalaikė VSD vadovai.

Ypatingai pasyvus šiuo požiūriu buvo valdybą kuravęs generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Jurgelevičius.

Komitetas tyrimo metu taip pat nustatė, kad ilgą laiką valdyboje nebuvo tvirtinamas etatų ir pareigybių sąrašas, nors valdybos viršininkas V, Pociūnas ne kartą dėl to kreipėsi į VSD vadovybę. Todėl valdyboje galėjo kilti nepasitenkinimas tarp pareigūnų. VSD vadovybė ilgai netvirtino valdybos nuostatų, o V. Pociūną perkėlus į diplomatinę tarnybą ir paskyrus naują valdybos viršininką, nuostatai buvo patvirtinti netrukus ir be esminių pataisymų.

Esant tokioms aplinkybėms, V. Pociūnui, kaip statutiniam pareigūnui, neliko nieko kito, kaip tik rinktis tarp pasiūlymo vykti į Gruziją arba Gardiną.

VSD vadovybė Gardiną apibūdino kaip svarbią vietą, todėl į tarnybą reikėjo skirti patyrusį pareigūną. Tačiau iš artimai bendravusių su V. Pociūnu asmenų liudijimų galima daryti išvadą, kad rimto darbo Gardine V. Pociūnui nebuvo, jis pats tai vertino kaip priverstines atostogas.

Komitetas taip pat gavo liudijimų, kad po to vienas kartu su V.Pociūnu dirbęs skyriaus viršininkas, kuravęs geležinkelius ir kitas transporto sritis bei tyręs projektą “2K”, taip pat VSD vadovybės buvo priverstas išeiti iš darbo. D.Jurgelevičiui sutikus ir pažadėjus įstatymais numatytą rekomendaciją dėl įsidarbinimo vienoje iš valstybinių įmonių, vėliau VSD vadovybė sąmoningai sutrukdė įsidarbinti ne tik minėtoje valstybinėje įmonėje, bet ir privačioje bendrovėje.

V.Pociūnas maždaug pusantro mėnesio iki žūties pasakė frazę: “...daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų...”

Seimo narys J. Razma teigė, kad V.Pociūnas, prieš išvykdamas iš Lietuvos pasiprašė su juo susitikti ir pranešė, kad tarnybą VSD palieka ne savo noru. V. Pociūnas jam įvardijo ir išsiuntimo priežastį - esą A. Pocius situacijos Departamente nebevaldantis, didžiulę įtaką per deleguotą į pavaduotojo pareigas iš URM diplomatą D. Jurgelevičių Departamentui įgijęs URM sekretorius Albinas Januška. Seimo narys Andrius Kubilius Komiteto posėdyje teigė, kad V.Pociūnas, pas jį lankęsis prieš išvykdamas, sakė esąs nustumiamas nuo svarbių tyrimų.

Kartu V.Pociūnas jam sakė esąs statutinis pareigūnas, todėl prašęs nekelti jo išsiuntimo klausimo VSD vadovybei.

Komiteto posėdyje liudijęs Seimo narys, buvęs Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigė, kad, jo nuomone, V.Pociūnas į tarnybą Baltarusijoje “nebuvo ištremtas”. Jis teigė žinantis, kad apie V.Pociūno išsiuntimą buvo kalbama dar tuomet, kai Departamentui vadovavo M.Laurinkus.

V.Pociūno artimieji teigė, kad V.Pociūnas į tarnybą buvo išsiųstas ne savo valia, jie mano, kad jo išsiuntimas buvo “tarnybinis susidorojimas”. VSD vadovybė ir pareigūnai po V.Pociūno laidotuvių su L.Pociūniene nebendravo, ji ir kiti V. Pociūno artimieji nesulaukė jokio VSD vadovybės dėmesio, kuomet buvo viešinamos asmeninio gyvenimo ar žūties aplinkybės, dėl įžeidžiančių posakių spaudoje nesulaukė paaiškinimų ar atsiprašymo.

Komitetas, remdamasis tyrimo metu sukaupta informacija, daro prielaidą, kad profesionalių, turinčių didelę darbo patirtį darbuotojų sąmoningas ar nesąmoningas išstūmimas iš VSD silpnina departamentą. Tokių veiksmų pavyzdžiu gali būti ir Vytauto Pociūno, vadovavusio labai svarbiai VSD darbo krypčiai, skubotas išsiuntimas į LR diplomatinę atstovybę Gardine. Komiteto disponuojamos informacijos visuma leidžia teigti, kad dėl nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo V. Pociūnas, didelę dalį atsakomybės turėtų prisiimti VSD generalinio direktorius pavaduotojas D. Jurgelevičius, kuravęs šią valdybą, bei VSD generalinis direktorius A.Pocius. Įvertinant visą įvykių ir informacijos visumą, galima daryti prielaidą, kad V. Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD pareigų, norint pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto ir energetikos sektoriuose šaliės nacionalinio saugumo aspektu.

Kiti esami ir buvę VSD pareigūnai bei V.Pociūno šeimos nariai ir artimieji Komitetui teigė, kad V. Pociūno išsiuntimas, jų manymu, buvo jo nušalinimas nuo svarbių valdybos atliekamų tyrimų transporto ir energetikos srityse.

Valdyboje 2003 metais buvo parengta ir aukščiausiems valstybės pareigūnams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikta pažyma dėl projekto “2K”. Šią pažymą kartu su savo skyriaus darbuotojais rengė V.Pociūnas, tuo metu ėjęs valdybos skyriaus viršininko pareigas. Komiteto tyrimo metu gauta medžiaga leidžia teigti, kad VSD ir projekto “Iniciatyva 2K” iniciatorės Užsienio reikalų ministerijos požiūriai iš esmės skyrėsi. Kai kurių Komitete liudijusių asmenų nuomone, tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl, sustiprėjus Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų įtakai VSD, iš VSD valdybos buvo išstumti Vytautas Pociūnas ir kai kurie kiti transporto problemas nagrinėję darbuotojai.

Turimos informacijos visuma leidžia daryti prielaidą, kad projektas “2K” buvo primestas Lietuvai siekiant susilpninti mūsų šalies budrumą ir laimėti laiko. Apie tai įžvalgiai su savo kolegomis parengtoje pažymoje “Iniciatyva 2K” perspėjo V. Pociūnas.

Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais Komitetas daro šias išvadas:

1. VSD vadovybė žinojo apie susidariusią netinkamą padėtį valdyboje, jos viršininku paskyrus V.Pociūną, tačiau delsė priimti tinkamus sprendimus. Dėl to tik dar labiau aštrėjo valdybos pareigūnų tarpusavio santykiai, gilėjo priešprieša. Tai savo ruožtu neigiamai atsiliepė valdybos darbo efektyvumui, kokybei. Neryžtingas ir nesavalaikis problemų sprendimas parodė VSD vadovybės nepakankamus vadybinius gebėjimus.

2. Komitetas daro prielaidą, kad V.Pociūno vadovaujamos VSD valdybos atliekamas tyrimas dėl projekto “2K” galėjo būti susijęs su V.Pociūno išsiuntimu į diplomatinę tarnybą Gardine.

3. Būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius VSD pareigūnų perkėlimo į diplomatinę tarnybą procedūras, siekiant aiškumo dėl jų teisinio statuso bei su tuo susijusių socialinių garantijų užtikrinimo.

4. Valstybės tarnybos įstatyme bei VSD statute nėra atskirtos procedūros, kai darbuotojas perkeliamas į kitas pareigas savo ar administracijos iniciatyva.

4. Ar yra Valstybės saugumo departamento pareigūnų politizavimo problema

Lietuvos Respublikos įstatymuose, kurie reglamentuoja VSD ir kitų statutinių institucijų ir jų pareigūnų veiklą, yra nustatyti draudimai dalyvauti politinėje veikloje.

Valstybės saugumo departamento įstatymo 18 str. 8 d. yra numatytas draudimas VSD pareigūnams eiti renkamas ar skiriamas pareigas, dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose, taip pat dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą, išskyrus atvejus, kai tai Saugumo departamento statuto nustatyta tvarka suderinta su VSD generaliniu direktoriumi.

VSD Statuto 11 str. l d. l p. reglamentuota, kad VSD pareigūnams draudžiama “būti politinių partijų, politinių organizacijų nariais, rėmėjais ar dalyvauti jų veikloje, taip pat dalyvauti bet kokioje kitoje politinėje veikloje”.

Analizuojant galiojančius teisės aktus, politizavimo sąvoką galima būtų gretinti su dalyvavimu “bet kokioje kitoje politinėje veikloje” (VSD statuto 11 str. l d. l p.).

Nors Komitetui liudiję pareigūnai teigė, kad politizavimo problemos savo atstovaujamuose VSD padaliniuose nepastebėję, paminėtinas faktas, jog A.Damulis skambino Seimo nariui J.Razmai, kuomet Seime buvo svarstomas V.Muntiano kandidatūros į Seimo Pirmininko postą klausimas, ir informavo apie kandidato tėvo biografijos faktus. Po šio įvykio A.Damulis, kaip jis pats teigė, apie tokį savo poelgį pranešė VSD generaliniam direktoriui A.Pociui. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos galima būtų teigti, kad A.Damulis suprato, kad pasielgė netinkamai įsikišdamas į politinį procesą. Pažymėtina, kad VSD generalinis direktorius V. Damulio poelgio niekaip nevertino.

Komiteto vykdomo parlamentinio tyrimo metu VSD generalinis direktorius A.Pocius 2006 m. spalio 17 d. viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl Komiteto prašomų analitinių pažymų. Laiškas buvo pirmiausia paviešintas, o tik po to jį gavo Komitetas.

Viešame laiške buvo teiginys, sukėlęs didelį atgarsį visuomenėje: “Šiose konkrečiose pažymose esanti informacija gali paliesti kai kuriuos įtakingus Seimo opozicijos ir pozicijos politinių partijų narius bei jų rėmėjus, valstybės pareigūnus. Bet tai nebus tiesa. Nebus tiesa, kol neįrodyta. Jei bus atskleista, gali būti neįrodoma”. Šiuos A.Pociaus teiginius Komitetas supranta kaip parlamentinės demokratijos negerbimą, tam tikras pastangas įtakoti parlamentinį tyrimą atliekančius Komiteto narius ar net visą Seimą.

VSD generalinis direktorius A.Pocius ir jo pavaduotojai privalėjo parlamentinio tyrimo metu geranoriškai bendradarbiauti su tyrimą atliekančiu Komitetu, o ne reikšti savo nepasitenkinimą viešai. Iš pradžių oficialiai pranešęs Komitetui, kad yra priėmęs sprendimą pateikti prašomą Komiteto atliekamam tyrimui svarbią Departamente sukauptą ir parengtą informaciją apie aukštų valstybės pareigūnų galimus korupcinius ryšius ar dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems, vėliau A.Pocius atsisakė tai padaryti. Šioms aplinkybėms susidarius kai kurie VSD generalinio direktoriaus veiksmai netgi sukėlė įtampą tarp atskirų valstybės institucijų.

Pažymėtina, kad Komitetas gavo liudijimų, kurie kelia įtarimų, kad kai kurie VSD tyrimai gali būti realizuojami atsižvelgiant į politinę konjunktūrą.

Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais Komitetas daro šias išvadas:

1. Parlamentinio tyrimo metu nustatyti tam tikri požymiai leidžia daryti prielaidas, kad kai kurie VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais - poveikiui pačioms politinėms grupėms arba politikams.

2. Atkreiptinas dėmesys į VSD vadovų elgesį viešojoje erdvėje parlamentinio tyrimo metu, nenorą bendradarbiauti su parlamentinį tyrimą atliekančiu Seimo Komitetu. Tai priskirtina ne tik politikavimui, bet ir parlamentinės demokratijos negerbimui, tam tikram spaudimui, kuris nėra suderinamas su statutinėmis pareigomis. Minimi VSD generalinio direktoriaus veiksmai, t.y. vieši pareiškimai dėl Komiteto atliekamo tyrimo, gali klaidinti visuomenę ir sudaryti pagrindą nereikalingoms interpretacijoms.

3. Komitetas turi pagrindo manyti, kad viešo laiško išplatinimas buvo sąmoningais VSD generalinio direktoriaus A.Pociaus nekorektiškas politinis žingsnis, iššaukęs susipriešinimą su NSGK, o gal ir su visu Seimu.

5. Tarnybinės informacijos neteisėto atskleidimo problema

Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus, tvarką ir minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimus nustato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

Iš esmės VSD imasi reikiamų priemonių įslaptintos informacijos apsaugai, tačiau Komiteto atliekamas tyrimas atskleidė VSD veiklos problemas, lemiančias trūkumus šioje srityje. Tyrimo metu gauti duomenys leidžia teigti, kad buvo ne vienas atvejis, kai VSD turima tarnybinė, taip pat ir įslaptinta, informacija patenka į viešąją erdvę. Komitetas pastebi, kad VSD tarnybinės, taip pat ir įslaptintos, informacijos neteisėtas atskleidimas, taip pat ir viešojoje erdvėje, buvo pastebimas ir iki Komiteto atliekamo tyrimo pradžios, ir šio tyrimo metu.

Tarnybinės informacijos neteisėto panaudojimo ar atskleidimo atvejus tiriantis vienas iš VSD padalinių nepajėgia pilnai išspręsti jam pavestų uždavinių.

Komitetui atliekant tyrimą, oficialiame VSD internetiniame tinklalapyje buvo paskelbtas pareiškimas apie tai, kad “VSD vykdo išsamų tyrimą dėl slaptos operatyvinės informacijos sąmoningo neteisėto perdavimo, atskleidimo Lietuvos ir užsienio piliečiams bei galimo šių duomenų klastojimo”. Šios informacijos kontekste buvo viešai paskelbta apie VSD kontržvalgybos vadovybės nušalinimą nuo užimamų pareigų. Tačiau tokį VSD vadovybės veiksmą galima vertinti nevienareikšmiškai: viena vertus, kaip bandymą tirti galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, kita vertus, kaip Departamentui nepalankiai liudijusių VSD pareigūnų diskreditavimą.

Tyrimo metu Komitetas gavo duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad slapta informacija VSD galimai atskleidžiama neturintiems teisės su ja susipažinti asmenims. Pvz.: yra žinoma, kad Valstybės turto fondui VSD teikė slaptus dokumentus, o tuo metu šios institucijos vadovas P.Milašauskas neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija.

Komitetas negali nei patvirtinti, nei paneigti spaudoje pasirodžiusios informacijos apie prieš kurį laiką vykusius įvykius VSD Klaipėdos apygardoje. Komitetas nustatė, kad dalis viešumoje pasirodžiusios informacijos (tai, kad kontržvalgybinę veiklą Klaipėdoje tyrę pareigūnai buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus netikėtai buvo atšaukti nesibaigus tyrimui ir tyrimo išvados iki šiol nepadarytos), įvertinus pareigūnų pateiktus duomenis, pasitvirtino, tačiau komitetas neturi duomenų teigti, kad tyrimas buvo nutrauktas šantažuojant buvusį vadovą neva turima kompromituojančia informacija.

Apie galimai neteisėtą informacijos atskleidimą Komitetui liudijo ir Seimo narys A.Kubilius, pranešdamas apie jo pokalbius su VSD generaliniu direktoriumi A.Pociumi ir VSD pareigūnu A.Penkausku, įvykusius jų iniciatyva netrukus po V.Pociūno žūties Baltarusijoje ir Lietuvos teisėsaugos institucijoms jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pokalbis vyko ir tarp VSD pareigūno A.Penkausko bei Komiteto narės R.Juknevičienės. A.Kubilius ir R.Juknevičienė sakė, kad jiems buvo atskleistos tam tikros V.Pociūno žūties aplinkybės, kurias vėliau pranešė vienas šalies dienraštis. Komiteto turimais duomenimis, prieš pasirodant straipsniui su to paties dienraščio žurnaliste nuo 20 val. iki beveik 2 val. VSD patalpose bendravo Departamento generalinis direktorius A.Pocius ir jis šio fakto nepaneigė, tačiau atsisakė Komitetui pateikti VSD pastato lankytojų žurnalo duomenis. Be to, VSD generalinis direktorius neigė kalbėjęs su A.Penkausku apie V. Pociūno žūties versijas ir aplinkybes, nors A.Penkauskas liudijo, jog būtent po pokalbio su A.Pociumi ir jo pavaduotoju D.Dabašinsku jis buvo įpareigotas aplankyti politikus, keliančius daugiausiai klausimų dėl V.Pociūno žūties ir jo išsiuntimo į Gardiną aplinkybių.

Komitetas pažymi, kad tarnybinės informacijos neteisėto atskleidimo srityje būtinas kryptingas darbas su VSD personalu visose grandyse, gerinant moralinį klimatą ir skatinant pareigūnų motyvaciją, nes viena pagrindinių problemų išlieka žmogiškasis faktorius. VSD vadovybės dėmesys tarnybinės informacijos neteisėtam panaudojimui ar atskleidimui turi būti didesnis, būtina stiprinti VSD vidinę kontrolę.

Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais Komitetas daro šias išvadas:

1. VSD nėra užtikrinama pakankama tarnybinės, taip pat ir įslaptintos, informacijos apsauga.

2. VSD privalo numatyti konkrečias priemones siekiant stiprinti tarnybos ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, griežtai laikytis įslaptinimo ir išslaptinimo tvarkos bei stiprinti VSD vidaus saugumo Imuniteto tarnybos pajėgumus ir gebėjimus.

6. Kokie Valstybės saugumo departamento santykiai su kitomis valstybės institucijomis

VSD bendradarbiavimas su Vyriausybe sprendžiant valstybės saugumo užtikrinimo klausimus pagerėjo.

Pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą, Valstybės saugumo departamento statutą, Seimo statutą, VSD kaip institucija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui ir Prezidentui. Saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius, kurį Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas (Valstybės saugumo departamento įstatymo 10 str. l d.).

Valstybės saugumo departamento įstatymo 37 str. įtvirtinta nuostata, kad VSD parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.

VSD įstatymo 8 str. numato, kad VSD “Valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas LR Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms”. Informaciją kitoms institucijoms pateikdavo generalinis direktorius arba įgaliotas VSD darbuotojas, gavęs generalinio direktoriaus leidimą. VSD, supažindindamas kitų valstybės institucijų vadovus, rėmėsi principu “būtina žinoti”. Komitetas negavo įtikinančių argumentų, ar informacija, kurią būtina žinoti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir Seimo vadovams, yra pateikiama pakankamai išsami, objektyvi, ir ar ji savalaikė.

Komitetas nustatė, kad VSD bendradarbiauja ir teikia informaciją įvairioms valstybinėms institucijoms. VSD palaiko ypatingai glaudžius ryšius su Užsienio reikalų ministerija, Policijos departamentu, Muitinės departamentu. Tačiau galima konstatuoti, kad ne su visomis institucijomis palaikomi pakankamai intensyvūs nacionalinio saugumo interesais sąlygoti ryšiai.

Kaip neigiamas atvejis traktuotinas VSD pasyvus vaidmuo 2006 m. birželio mėn. Seimui svarstant “Geležinkelių transporto kodekso” pataisas dėl krovinių pervežimo Lietuvos geležinkeliais liberalizavimo. Tam tikros verslo struktūros darė rimtą spaudimą per Susisiekimo ministeriją LR Seimui, kad būrų galima privatiems vežėjams perimti krovinių vežimą Kaliningrado kryptimi. Jeigu būtų taip atsitikę, būtų padarytas didelis nuostolis Klaipėdos uostui, Lietuvos geležinkeliams ir taptų kebliau kontroliuoti karinį tranzitą. Šioje situacijoje VSD neatliko savo tiesioginės funkcijos - laiku informuoti valstybės institucijas (šiuo atveju - Seimą) apie galimas neigiamas pasekmes šalies nacionaliniam saugumui.

Yra atvejų, kai VSD nerodo iniciatyvos teikti prevencinės krypties informacijos institucijoms pagal jų kompetenciją. VSD vadovybė daugelį operatyvinių tyrimų traktuoja kaip turinčius ikiteisminių tyrimų perspektyvą ir dėl to kai kuriais atvejais surinkta ir apdorota medžiaga laikoma ir nenaudojama neapibrėžtą laiko tarpą. Dažnai VSD vadovybė informuodavo valstybės institucijų vadovus žodžiu, supažindindavo su pažymom, bet nefiksuodavo, kas buvo supažindinamas ir su kokia informacija. Ne visais atvejais informacija iš VSD buvo gaunama laiku.

Komitetui kelia abejonę VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Jurgelevičiaus perkėlimo iš Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus į VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas teisėtumas ir tikslai, kai to nenumatė tuo metu galiojantys teisės aktai, bei jam mokamo priedo už diplomatinį rangą klausimas.

Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais Komitetas daro šias išvadas:

1. VSD santykiai su valstybės institucijomis nėra pakankamai efektyvūs. Nėra apibrėžti VSD informaciniai ryšiai su kitomis valstybės institucijomis, kurie apsaugotų šias institucijas nuo galimai neteisingų sprendimų priėmimo nacionalinio saugumo interesais.

2. Komitetas mano, kad turi būti atsisakyta kitų valstybės institucijų teisės deleguoti savo atstovus į VSD ir kitas spec. tarnybas.

7. Ar tikslinga tobulinti Valstybės saugumo departamento veiklos teisinį reguliavimą

Pagrindiniai VSD veiklą reglamentuojantys įstatymai yra: Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Valstybės saugumo departamento įstatymas, Valstybės saugumo departamento statutas, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos”.

Skirtingai nuo daugelio teisėsaugos institucijų, Valstybės saugumo departamentas yra savarankiška institucija, atskaitinga tik Seimui ir Respublikos Prezidentui. Šios tarnybos vadovą, Seimui pritarus, skiria bei atleidžia Respublikos Prezidentas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išanalizavęs VSD veiklos teisinį reguliavimą bei teisės normų taikymą praktikoje, pastebi, kad:

1) dėl nepakankamai išsamaus teisinio reglamentavimo iki šiol vykdyta VSD kontrolė, taip pat ir parlamentinė, vertintina kaip nepakankama, kartais - paviršutiniška, neatskleidžianti VSD veiklos efektyvumo giluminių priežasčių bei nesprendžianti ypatingų valstybinės svarbos problemų;

2) diskutuotina, ar Departamentas turėtų būti labiau orientuotas į prevenciją, teikdamas informaciją apie galimas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui kitoms institucijoms, ar atliktų ir ikiteisminės institucijos funkcijas;

3) nėra reglamentuota VSD generalinio direktoriaus ir VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų laikino nušalinimo nuo pareigų tvarka;

4) saugumo pareigūnams nustatant draudimą dalyvauti “bet kokioje kitoje politinėje veikloje”, nepateikiama “kitos politinės veiklos” sąvoka;

5) nenustatytas valstybės institucijų poreikių gauti VSD sukauptą ir įvertintą informaciją tam tikrais klausimais pateikimo mechanizmas, nepakankamai vykdomas VSD kitoms institucijoms pateiktos informacijos panaudojimo rezultatų monitoringas;

6) nėra patvirtinta operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarka, kaip tai numato Operatyvinės veiklos įstatymas (pagal 17 str. 3 d. “Įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarką nustato Vyriausybė”);

7) diskutuotina įstatymais įtvirtinta VSD institucinė nepriklausomybė, leidžianti susidaryti ir VSD veiklos kontrolės priežiūros trūkumams.

Komitetas daro išvadą, kad tobulinant VSD veiklos teisinį reglamentavimą tikslinga:

1. Reglamentuoti aiškią VSD informacijos teikimo kitoms valstybės institucijoms tvarką.

2. Įpareigoti Vyriausybę įgyvendinti Operatyvinės veiklos (įstatymo 17 str. 3 d., parengiant ir patvirtinant operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarką.

3. Siūlyti Seimui:

3.1. įvertinus NATO ir ES valstybių patirtį, pateikti tinkamą VSD tarpinstitucinės vietos teisinį apibrėžimą;

3.2 nustatyti tikslesnį operatyvinės veiklos subjektų parlamentinės priežiūros teisinį reglamentavimą;

3.3. reglamentuoti galimybę statutiniams pareigūnams tiesiogiai informuoti parlamentinę priežiūrą vykdančias institucijas apie jų tarnybos problemas, nesikreipiant į savo tiesioginius vadovus, kaip yra reglamentuota šiuo metu;

3.4. aiškiau reglamentuoti operatyvinės informacijos panaudojimo ir sunaikinimo tvarką;

3.5. numatyti galimybę asmeniui gauti informaciją, kad prieš jį atlikti operatyviniai veiksmai, ir reglamentuoti tokių veiksmų apskundimo tvarką;

3.6. detaliau reglamentuoti VSD pareigūnų skyrimo į diplomatinę tarnybą tvarką.

4. Tobulinti VSD įstatymą, VSD statutą ir kitus teisės aktus reglamentuojant VSD generalinio direktoriaus laikino nušalinimo nuo pareigų galimybę. Aiškiau reglamentuoti VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

5. Tobulinti VSD vidaus teisės aktus pagal VSD ir operatyvinę veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus.

8. Kokia informacija yra sukaupta arba parengta Valstybės saugumo departamente 2004-2006 metais dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems
ir
9. Galimą politikų, verslo ar kitų interesų grupių įtaka Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiklai ir jų sprendimams

Vadovaudamasis Konstitucija ir įstatymais, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. nutarimus dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, parlamentinio tyrimo metu atsižvelgdamas į VSD veikloje taikomų priemonių specifiką, Komitetas prašė pateikti parlamentiniam tyrimui reikalingą informaciją apie 2004-2006 metais VSD atskleistus aukštų valstybės pareigūnų galimus korupcinius ryšius arba užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimą įtaką jiems, siekė nustatyti galimų politikų, verslo ar kitų interesų grupių įtaką VSD pareigūnų veiklai ir jų sprendimams. Komitetas nesiekė ir neketino susipažinti su VSD vykdomų tyrimų metu surinkta operatyvine informacija, operatyvinėmis priemonėmis ar operatyvinėmis bylomis.

VSD pateikė Komitetui pažymas apie 2004-2006 metais atskleistus galimus įstatymų pažeidimus, tačiau jose neminimas nė vienas aukšto rango valstybės pareigūnas. Galima būtų daryti išvadą, kad arba Lietuvoje korumpuotų aukštas pareigas einančių pareigūnų nėra arba jie yra, tačiau VSD tokios informacijos neturi arba turi, bet Komitetui tokios informacijos nepateikė.

Tačiau Komitetas gavo informacijos, kad VSD vykdytų tyrimų metu yra užfiksuoti tam tikrų subjektų veiksmai, galintys turėti neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, šalies ekonomikai. Kai kurie Komiteto posėdžiuose liudiję asmenys teigė žinantys apie galimus tam tikrų aukštų pareigūnų korupcinius ryšius bei tokių ryšių galimą panaudojimą užsienio šalių specialiųjų tarnybų įtakai politiniams ir ekonominiams procesams Lietuvos Respublikoje.

Kai kurie Komitetui liudiję asmenys teigė, kad tam tikra slapta informacija galėjo būti teikiama atskiroms interesų grupėms, o kai kurie VSD tyrimai ar pareigūnų veiksmai galėjo būti atliekami tam tikrų interesų grupių ar tarp savęs konkuruojančių verslo struktūrų naudai. Iš tyrimo metu surinktos informacijos Komitetas daro prielaidą, kad vienos ar kitos interesų grupės gali daryti įtaką kai kurių VSD pareigūnų veiksmams.

Kai kurių asmenų liudijimai bei žiniasklaidoje pateikta informacija atkreipė Komiteto dėmesį į A.Januškos, tuo metu ėjusio URM sekretoriaus pareigas, abejotinus valstybės pareigūnui ryšius. Kai kurie VSD pareigūnai Komitetui teigė, kad A.Januškos itin glaudūs ryšiai su viena verslo bendrove viršijo tarnybines pareigūnų santykių su verslo atstovais ribas. Pagal kai kurių asmenų liudijimus informacija apie tokius ryšius buvo VSD parengtoje medžiagoje. VSD generalinis direktorius A.Pocius šią medžiagą pateikti Komitetui atsisakė.

A. Januška bet kokių neskaidrių savo ryšių ar veiksmų buvimą paneigė. Buvęs užsienio reikalų ministras Seimo narys A. Valionis Komitetui sakė, kad visi A. Januškos oficialūs susitikimai su kitais asmenimis, tarp jų ir VSD pareigūnais, vyko su ministro žinia. A. Valionio teigimu, nieko neteisėto jo tuomet vadovaujamos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai nevykdė. A.Pocius, D. Dabašinskas, A. Valionis A. Janušką charakterizavo kaip gabų, profesionalų valstybininką, paneigė jo abejotinų ryšių galimybę.

Tyrimo metu Komitetas buvo informuotas, kad yra vieno VSD padalinio 2006 metais parengtos analitinės pažymos, kuriose analizuojami labai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui ir šalies ekonomikai procesai bei su šiais procesais susijusių aukštų valstybės pareigūnų galimai korupciniai ryšiai bei veiksmai. 2006 m. spalio 10 d. Komitetas paprašė VSD generalinį direktorių pateikti tyrimui šiuos dokumentus, kurie, Komiteto nuomone, padėtų suformuluoti objektyvias išvadas apie VSD veiklą atsižvelgiant į galimus aukštų valstybės pareigūnų korupcinius, žalingus valstybės interesams ryšius su Lietuvos ar užsienio valstybių asmenimis, institucijomis, t.y. įvertinti, ar VSD šioje savo veiklos srityje tinkamai vykdo jam įstatymu pavestas funkcijas. 2006 m. spalio 13 d., penktadienį, generalinis direktorius, dalyvaudamas Komiteto posėdyje, teigė turintis šias pažymas ir galintis Komitetui jas pateikti, tačiau tai padarys, kai bus parengti atitinkami paaiškinimai, komentarai, ir kad visa tai bus pateikta Komitetui spalio 16 d., pirmadienį, 8 val. ryto. Tačiau sutartu laiku pažymos pateiktos nebuvo, jų pateikimas tariamai dėl techninių priežasčių buvo atidėtas vėlesniam laikui. Pagaliau A.Pocius, atvykęs į Komiteto posėdį pranešė, kad atsisako pateikti pažymas, motyvuodamas 2006 m. spalio 16 d. Valstybės saugumo departamento Teisės skyriaus rašte Nr.(66)-18-316 išdėstytais argumentais, kad VSD, pateikdamas Komitetui įslaptintus operatyvinės veiklos vidaus dokumentus, “pažeistų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, kadangi Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2-174 RN sudarytos komisijos išvadoje (2006 m. spalio 15 d. išvada Nr. (K)-21-9S) yra nustatyta, kad nagrinėti dokumentai parengti remiantis operatyvinio tyrimo bylose esančia informacija, gauta atliekant operatyvinius veiksmus ir remiantis viešosios informacijos šaltiniais, ji negali būti priskirta prie galutinai pasitvirtinusios operatyvinės informacijos, todėl yra neskirta kitoms valstybės institucijoms ar valstybės pareigūnams”.

VSD generalinio direktoriaus 2006 10 12 įsakymu Nr.2-174 (RN) sudaryta komisija, kuriai vadovavo VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Tekorius, pateikė išvadą, kad minėtos pažymos Komitetui yra neteiktinos.

Komitetui liudiję VSD pareigūnai tvirtino, kad visos VSD analitinės pažymos rengiamos remiantis operatyvinių tyrimų būdais nustatyta informacija ir viešosios informacijos šaltiniais, kad tokio pobūdžio pažymose nėra informacijos, leidžiančios identifikuoti operatyvinės veiklos subjektus ir priemones, kad tai yra analitinio pobūdžio, įvairiais būdais gautą informaciją apibendrinančios išvados, su kuriomis gali susipažinti asmenys, turintys leidimą susipažinti su slapta medžiaga ir kad šių pažymų pateikimas Komiteto nariams negalėtų pakenkti ar juo labiau sužlugdyti nebaigtų operatyvinių ar ikiteisminių tyrimų, kad šios pažymos gali būti pateikiamos ir kitoms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei.

Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2006 m. spalio 19 d. rašte Nr. 420-S-136, adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, teikiama išvada, kad “...Seimo komitetai, atlikdami parlamentinį tyrimą, įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės valdžios, valdymo institucijų ir kitų subjektų turi teisę gauti dokumentus, duomenis ir žinias, taip pat, su atitinkamomis institucijomis suderinę, turi teisę susipažinti su jų žinioje esančia medžiaga ar dokumentais, o šios institucijos turi teisę duoti sutikimą Seimo komitetams su tokia medžiaga ar dokumentais susipažinti”.

Komitetas atkreipia dėmesį, kad kitoms Seimo sudarytoms laikinosioms komisijoms VSD teikė įvairią medžiagą, tarp jų operatyvinėse ir ikiteisminio tyrimo bylose esančią informaciją.

Tyrimo metu Komitetas informuotas apie verslo bendrovės, galimai susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, siekius įtakoti tyrimo eigą, bandant kompromituoti tiek atskirus Komiteto narius, tiek patį procesą per žiniasklaidą, ypač per du dienraščius ir vieną komercinę televiziją. Analitinę pažymą apie tai, Komiteto turimomis žiniomis, yra gavusi ir VSD vadovybė. Pažymą parengę vienos iš valdybos pareigūnai teigė, kad jų surinkta informacija yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, todėl su ja būtina supažindinti šalies aukščiausius pareigūnus ir tyrimą atliekantį Komitetą. Komitetas neturi duomenų, ar VSD generalinis direktorius pateikė šią informaciją Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui.

Nors VSD generalinis direktorius neneigė tokią pažymą gavęs, tačiau atsisakė pateikti Komitetui. Stebėdamas ir vertindamas tyrimo metu vykusius įvykius, kai kurių žiniasklaidos priemonių laikyseną, dirbtinai keltą ir patirtą spaudimą, Komitetas mano, kad Komitetui liudijusių pareigūnų pateikta informacija apie siekius daryti įtaką tyrimui pasitvirtino.

A.Pociaus atsisakymas pateikti svarbią analitinę pažymą apie bandymus daryti įtaką parlamentiniam tyrimui, suteikė pagrindo manyti, kad pats VSD generalinis direktorius gali būti susijęs su šiais procesais ir tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Komitetas tyrimo eigoje negavo iš VSD prašomų analitinių pažymų, parengtų remiantis operatyvine informacija, todėl neturi galimybės iš esmės atsakyti į Seimo suformuluotą klausimą, kad VSD turimoje medžiagoje yra užfiksuoti korupciniai ryšiai, nors iš apklausų metu surinktų duomenų galima būtų daryti prielaidą, kad informacijos apie korupcinius ryšius VSD turi. VSD vadovybė nepaneigė, kad tokios informacijos VSD turi.

Baigiamosios išvados

Komitetas pažymi nepalankias tyrimui aplinkybes, kurios susidarė dėl VSD vadovybės, pirmiausia - generalinio direktoriaus A.Pociaus, nepakankamo bendradarbiavimo su tyrimą vykdančiu Komitetu. Atsisakymas pateikti apibendrinto pobūdžio analitines pažymas ir kitą informaciją, Departamento vadovo vieši pareiškimai, nevengiant dviprasmiškų užuominų Seimo narių atžvilgiu, Komitetui liudijusių pareigūnų nušalinimas, dar labiau sustiprinant Departamente tvyrančią tarpusavio nepasitikėjimo ir įtarumo atmosferą, vertintini kaip akivaizdus trukdymas Seimui vykdyti savo konstitucinę parlamentinės priežiūros funkciją. Tai gali būti vertinama kaip siekis nuslėpti VSD vadovybei ir kai kuriems kitiems aukštiems valstybės pareigūnams nepalankią informaciją.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Seimo pavedimu atlikęs Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą bei ištyręs Seimo nutarime suformuluotas kai kurias VSD veiklos sritis ir problemas, konstatuoja:

1. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis - saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką. Valstybės saugumo departamento uždavinys - laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai, nustatyti tokios veiklos atsiradimo priežastis bei sąlygas, kovoti su tokia veikla. Šiuos uždavinius efektyviai ir atsakingai sprendžia daug Departamente dirbančių aukštos kvalifikacijos, profesionaliai pasirengusių, patriotiškai nusiteikusių, ištikimų Lietuvos valstybei duotai priesaikai VSD pareigūnų ir darbuotojų.

2. Įgyvendinant VSD strategijoje numatytas reformas būtina VSD darbą organizuoti taip, kad VSD reformavimo tikslai būtų aiškūs ir suprantami VSD pareigūnams, tuo užtikrinant jų aktyvų dalyvavimą reformavimo procese.

3. VSD vadovybė neskyrė pakankamo dėmesio personalo valdymo politikai ir tinkamam moraliniam klimatui palaikyti. Nėra aiškiai reglamentuotos pareigūnų skyrimo, karjeros ir personalo valdymo sistemos. VSD vadovybė nepakankamai koordinuoja Departamento padalinių darbą.

4. Vytauto Pociūno perkėlimas iš VSD valdybos viršininko pareigų į diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos Generaliniame konsulate Gardine atskleidė, kad teisės aktais reglamentuotos tokių perkėlimų procedūros nėra detalios ir sudaro prielaidas galimai neskaidriems VSD vadovybės veiksmams sprendžiant VSD pareigūnų karjeros klausimus. Komitetas daro prielaidą, kad Vytautas Pociūnas galėjo būti perkeltas į diplomatinę tarnybą dėl jo vadovaujamos valdybos atliktų, bet galimai VSD vadovybei neįtikusių tyrimų energetikos ir transporto srityje.

5. VSD vadovo vieši pareiškimai nėra suderinami su statutinėmis pareigomis. VSD politizavimas sudaro sąlygas diskredituoti tarnybą, paverčiant ją atskirų politinių jėgų manipuliacijos įrankiu. Komitetas konstatuoja, kad būtina tobulinti teisinį reglamentavimą siekiant išvengti tokios situacijos atsiradimo.

6. VSD privalo efektyviai spręsti neteisėto tarnybinės informacijos atskleidimo problemą.

7. Komitetas negavo svarių argumentų, ar informacija, kurią būtina žinoti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir Seimui, yra pateikiama pakankamai išsiimi, objektyvi, savalaikė. Siekiant rezultatyvių VSD santykių su kitoms valstybės institucijoms, užtikrinant valstybės saugumo interesus, turi būti sukurta informacinių poreikių iš VSD formavimo ir tokios informacijos teikimo kitoms valstybės institucijoms detaliai reglamentuota teisinė bazė.

8. Komitetas turi duomenų, kurie leidžia teigti, jog VSD, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, yra sukaupęs įvairaus pobūdžio informacijos apie galimas korupcijos apraiškas valstybės tarnyboje, taip pat ir aukštų valstybės pareigūnų, kuri, Komiteto nuomone, turėtų būti išanalizuota ir negali likti be tinkamo teisinio įvertinimo.

9. Komitetas mano, jog VSD neužtikrina pareigūnų asmeninių ryšių su politinėmis, verslo ar interesų grupėmis skaidrumo, o tai gali sukurti prielaidas atsirasti pagrindui galimai savanaudiškiems, su valstybės ir tarnybos interesais nesusijusiems tikslams.

10. Būtina parengti teisės akių, įvardytų šiose išvadose, projektus.

Komitetas, įvertinęs tyrimo metu surinktą medžiagą ir tyrimo aplinkybes, daro išvadą, kad už VSD veiklos trūkumus yra atsakinga VSD vadovybė ir asmeniškai generalinis direktorius A.Pocius. Komitetas mano, kad VSD generalinis direktorius A.Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti.

Pirmininkas Algimantas Matulevičius

Nariai: Rimantas Bašys, Vytautas Bogušis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Romualda Kšanienė, Juozas Olekas, Saulius Pečeliūnas, Milda Petrauskienė, Alvydas Sadeckas, Rimantas Smetona