Lietuviškos petražolės renesansas


2002-12-02
Giedrė BUDVYTIENĖ
Lietuviškos petražolės renesansas
Niekada nepralošite, gardindami patiekalus visą žiemą žaliuojančiomis prieskoninėmis žolelėmis

Tikrieji prieskoniai turėtų būti švieži: žali krapų, salierų, mėtų, raudonėlių, čiobrelių kereliai, ką tik parnešti iš daržo. Tačiau dėl laiko trūkumo šeimininkės juos net vidurvasary keičia džiovintų prieskonių mišiniais. Šioje srityje dešimtmečiais neblėstančiu populiarumu galėtų pasigirti “Vegeta”, šiandien turinti dešimtis panašių pasekėjų. O juk paprasčiausia petražolė žaliuoja ir po sniegu.

Įpročių nelaisvėje

Išimu iš savo spintelės “Vegetos”, kurią iš įpratimo naudoju jau daugelį metų, maišelį ir žiūriu, kokia jos sudėtis: džiovintos morkos, petražolės, svogūnai, salierai, pastarnokai, aromatinės bei skonio medžiagos ir, aišku, druska. Paskui galvoju: juk turiu šviežių morkų, svogūnų, česnakų, saliero šaknį, o petražolių ryšelį turgelyje galiu nusipirkti už 50 centų. Ir druskos yra, kaip gydytojai rekomenduoja - su jodu. Tai kam man ta “Vegeta”?

Imu ir išmetu į šiukšlių dėžę, nusprendusi, kad ir be jos galiu apsieiti. Einu į artimiausią parduotuvę pasižvalgyti, kokių šviežių prieskonių galėčiau ten įsigyti šiuo metų laiku, kai lauke jau žiema. Taip, petražolių ten tikrai yra. Ir krapų - šviežutėlių. Keista, pigesni atkeliavę iš Olandijos. Išauginti mūsų šiltnamiuose - brangesni, tačiau jie vazonėliuose, todėl ilgiau išsilaiko. Ir, be to, lietuviški gal mažiau purkšti, viliuosi.

Pastebiu ir retesnių prieskoninių žolelių: pipirmėtės, šalavijo, baziliko, raudonėlio, čiobrelio. Supakuoti į dailias pintas dėžutes, tačiau kelios šakelės kainuoja daugiau kaip 6 litus. Ir dar kiek apvytusios, ko norėti, juk atvežtos iš Prancūzijos. Bet kuriuo atveju - man per brangu. Per brangūs ir vazonėliuose pasodinti šių žolelių krūmeliai, taip pat atvežti iš užsienio. Tačiau kaip praktiška. Žaliuoja sau ant palangės, ir jokios bėdos.

Nereikia tingėti, sakau pati sau mintyse. Kas trukdo iš daržo rudenį išsikasti petražolę ir “apgyvendinti” vazonėlyje? Ką, negalima kokioje dėžutėje pasisėti ir tų pačių krapų ar bazilikų? Tik va, vis laiko trūksta. O tiksliau - kam vargti, jei gali nusipirkti ... “Vegetos”. Nors parduotuvėse ar turguje visą žiemą pilna morkų, svogūnų, porų, pastarnokų, salierų šaknų, česnakų. Pastarąjį kartą prekybos centre pirkdama galvutę česnako apstulbau: ji buvo atgabenta iš Kinijos. Rudenį, kai Lietuvoje nuimamas daržovių derlius.

Jei vargti nenori

Tai ir nevark, naudok džiovintus prieskonius. Gali įsigyti įvairiausių prieskonių mišinių, taip pat ir atskirų sudžiovintų prieskonių. Yra kiek tik nori parduotuvėse. Ir pigesnių, lietuviškų, ir brangesnių, užsienietiškų. Ne tik žalumynų, bet ir džiovintų morkų, svogūnų, porų, česnakų, paprikos.

Gali, aišku, jų prisidžiovinti pati, kai jie pigiausi, dar vasarą, saulėkaitoje ar orkaitėje. Visi šie patarimai tiks tiems, kurie gamina tradicinius lietuviškus patiekalus: pietums verda daržovių sriubas, mėsos troškinius, kepa blynus ar kiaušinienę bei mėgsta europietišką virtuvę.

Jei norite eksperimentuoti, pasigaminti rytietiškų, meksikietiškų ar indiškų patiekalų, neišsiversite be specialių prieskonių mišinių ir padažų, marinatų, salotų užpilų. Jų šiandien mūsų parduotuvėse daugybė. Švedijoje pagamintais prieskoniais “Santa Maria” prekiaujančios bendrovės “Kavinukas” regiono prekybos vadovė Edita Pilauskienė pasakoja, kad šiuo metu pirkėjams siūlomos 3 prieskonių linijos: paprasti prieskoniai, meksikietiškos ir tailandietiškos virtuvės pagardai bei produktai.

Vien tik prieskonių gabenama daugiau kaip 200 rūšių - žolinių, mišinių bei įvairių rūšių pipirų. Tai leidžia pasirinkti pagal poreikį: jei nori eksperimentuoti ir kurti, maišyk žoleles, jei neturi ūpo sukti galvą - rinkis mišinius - mėsai, žuviai ar daržovėms.

Pamišę dėl egzotikos

E.Pilauskienė pastebi, kad pastaruoju metu daug kas domisi egzotiškais patiekalais. Čia jiems į pagalbą ateina ne tik specifiniai meksikietiški ar tailandietiški prieskoniai, bet ir gatavi padažai bei pusgaminiai: makaronai, paplotėliai, traškučiai. Kartu galima gauti ir receptų knygeles su patarimais, kaip pasigaminti nesudėtingus patiekalus.

Bendrovė “Nesse Baltija Vilnius” jau antrus metus į Lietuvą gabena Vokietijos kompanijos “Gewurze” prieskonius. Šiuo metu prekiaujama 200 rūšių grynais prieskoniais, jų mišiniais, marinatais, aromatais, džiovintomis daržovėmis, maisto priedais. Naujiena, kurią pirkėjams bendrovė pasiūlys artimiausiu metu - ekologiški prieskoniai, akredituoti Europos Sąjungoje.

Kita naujiena - rytietiškos virtuvės prieskoniai ir pusgaminiai iš sojos, ryžių miltų, netgi džiovinti dumbliai suši gaminti, sojos varškė, sausi krienai. Juos perka restoranai, prekiauja didieji prekybos centrai. “Mažmenine prekyba bendrovė neužsiima, tačiau, jei, pavyzdžiui, norėsite įsigyti ekologiškų prieskonių, tai bus galima padaryti kompanijos parduotuvėlėje Vilniuje”,- sako bendrovės direktoriaus pavaduotojas Romualdas Juraitis.

Nemėgsta improvizuoti

“Lietuviai vis dar labiausiai vertina “Vegetą” ir į ją panašius rinkinius. Niekaip nesuprantu, kam pirkti daug druskos su trupučiu prieskonių ir už tai mokėti kelis litus. Druska juk pigi. Geriau už šią sumą įsigyti tikrų prieskonių. Tik tikroji, originali “Vegeta” dar turi charakteringą skonį, ko nepasakysi apie kitus ją kopijuojančius mišinius. Jais gerą produktą gali sugadinti”, - apgailestauja R.Juraitis.

Jo teigimu, prieskonių populiarumą lemia sezonas. Pavasarį, vasaros pradžioje išpopuliarėja prieskoniai šašlykams, marinatai, pagardai žuviai, apkepimui su tešla ar alumi, paniravimui. Susirengus iškylauti gamtoje, tai labai patogu. Vasarą, prasidėjus agurkų sezonui, šiemet buvo labai perkami mišiniai jų marinavimui. Taip pat noriai perkami raudonėliai, bazilikas, net ir “Chmeli - suneli”. Prisimenate šiuos kaukazietiškos virtuvės prieskonius? Jie buvo populiarūs sovietiniais laikais. Iš retesnių pagardų paminėtinas barbarisas, tinkamas plovui gardinti.

E.Pilauskienė sako, kad lietuviai vis dėlto labiausiai mėgsta gatavus prieskonių mišinius: bulvėms, vištienai. “Tačiau joks save gerbiantis virėjas jų nenaudoja, o pats maišo žoleles, pipirus ir kt. Tik taip įmanoma išgauti savitą patiekalo skonį. Iš nemaišytų prieskonių populiariausi mairūnas, bazilikas, čiobrelis, rozmarinas”, - vardija prekybos vadovė.

Pasak E.Pilauskienės, gerai perkami grūsti juodieji pipirai jautienos kepsniams: “Vien pipirų mes siūlome ne tik juodų, bet ir baltų, bei žalių, tačiau juos paprastai renkasi profesionalai. Iš retesnių populiarus padažams gardinti skirtas šafranas, maltas imbieras. Artimiausiu metu pasirodys naujienų - Provanso žolelių, prieskonių su dūmo, grybų skoniu”.