Šįvakar į parduotuves išskubės tūkstančiai pirkėjų pirkti maisto ir tik vos keli šimtai jį tiesiai į namus gaus iš anksto internetu užsakytus produktus.
Pirkėjai testuoja patogumą
Nors Lietuvoje jau veikia bent kelios elektroninės maisto parduotuvės, o prieš porą mėnesių vilniečiams atsirado galimybė maistą pirkti internetu iš prekybos tinklo "Maxima", šis laiką taupantis apsipirkimo būdas dar netapo pirkėjų įpročiu.
Iš prekybos tinklų pirmasis elektroninę parduotuvę prieš du mėnesius visiems vilniečiams atidaręs prekybos tinklas "Maxima" šiuo metu turi 1 tūkst. pirkėjų, kurie bent vieną kartą per savaitę maistą perka elektroninėje parduotuvėje. Pasak bendrovės "Maxima LT" įvaizdžio ir komunikacijos direktorės Linos Muižienės, apie 50 proc. pirkėjų krepšelio sudaro švieži produktai, t. y. duona, mėsa, pienas, daržovės ir kt.
"Elektroninėje parduotuvėje žmonių suformuojamas krepšelis yra toks pats, kokį pirkėjai susikrauna apsipirkdami parduotuvėje. Pastebėjome, kad nors elektroninėje parduotuvėje yra galimybė užsisakyti prekių dviem savaitėm į priekį, lietuviai dar neplanuoja pirkinių ir dažniausiai užsakymus pateikia kitai arba dviem dienoms į priekį. Taip pat matome, kad daugiau prekių užsakoma savaitgaliams. Taigi žmonės stengiasi sutaupyti laiką, kurį savaitgaliais turi skirti nuvažiuoti į parduotuvę", – pirmųjų mėnesių maisto pirkimo internetu tendencijas dėstė L.Muižienė.
Pasak jos, internetu maistą perka ne tik skubantys ir laiką taupantys žmonės, bet ir šeimos, turinčios mažus vaikus. "Tai matome iš to, kad kūdikių prekių elektroninės parduotuvės pirkinių krepšelyje pasitaiko šešis kartus daugiau nei tradiciniame krepšelyje", – sakė ji. Teigiama, kad vidutinė elektroninės parduotuvės prekių krepšelio vertė siekia apie 200 litų. Prekių pristatymo įkainis, nepriklausomai nuo pirkinių sumos, siekia 9,99 lito, o tos pačios dienos užsakymai gali būti įvykdyti per penkias valandas.
Reikia alternatyvos
Visoje Lietuvoje veikiančios elektroninės maisto produktų parduotuvės, valdomos bendrovės "Prekių bazė", direktorius Darius Jasiulionis sakė pajutęs atsiradusios tradicinio prekybos tinklo elektroninės parduotuvės konkurenciją, tačiau maisto pirkimas internetu populiarėja nesparčiai. "Pirkėjus į maisto prekių parduotuves vilioja tik patogumas, pigesnių maisto produktų, taip pat buitinės technikos, drabužių ar avalynės, jie elektroninėse parduotuvėse neranda.
Tačiau tai, kad pirkėjų skaičius auga, rodo, jog žmonės atranda naują apsipirkimo būdą. Matome, kad labai svarbi ir pristatymo kaina, mat pirkinių krepšelio suma dažniausiai būna tokia, nuo kurios jau nereikia papildomai mokėti už pristatymą. Mes nemokamai prekes pristatome nuo 150 litų užsakymo dydžio", – sakė D.Jasiulionis. Jo pastebėjimu, iš visų miestų aktyviausiai elektronine prekyba naudojasi vilniečiai ir atokesnių vietovių, kuriuose nėra didelių prekybos centrų, gyventojai.
Kol kas tik Vilniuje veikiančios ekologiškų maisto produktų elektroninės parduotuvės www.ekovalgiai.lt vadovas Andrius Biziulevičius sakė jaučiantis didžiulį poreikį Kauno mieste. Ši elektroninė parduotuvė Vilniuje atsirado iš asmeninio A.Biziulevičiaus šeimos poreikio. Pradėjusi apsipirkinėti pas ūkininkus šeima pastebėjo, kad turimais kontaktais reikia dalytis su draugais ir pažįstamais. Todėl nuspręsta visiems pasiūlyti elektroninę parduotuvę, kurioje iki antradienio pateikti maisto užsakymai jau ketvirtadienį atsiduria pirkėjų virtuvėse.
"Didžioji dalis mūsų parduotuvių pirkėjų – jaunos šeimos. Todėl klientų ratas sparčiai didėja, nes savo patirtimi mamos tarpusavyje labai greitai pasidalija", – sakė jis. Pasak A.Biziulevičiaus, maisto pirkimo internetu baimė baigiasi pirmą kartą apsipirkus.
Plėtrą lems poreikis
Kol kas maistas į namus iš prekybos tinklo "Maxima" pristatomas tik Vilniaus miesto teritorijoje ir bendrovė dar nėra nusprendusi plėstis į kitus miestus. Pasak L.Muižienės, ar atidaryti elektronines parduotuves kituose miestuose, bus sprendžiama įvertinus elektroninės prekybos Vilniuje rezultatus, tačiau jie dar nerodo tvarių tendencijų.
Dar 2008 m. ketinusios pradėti elektroninę prekybą bendrovės "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė sakė, kad prasidėjus sunkmečiui šie planai buvo atidėti ir kol kas neplanuojami atnaujinti.
"Atlikę pirkėjų apklausą pamatėme, kad kol kas jie neturi poreikio elektroniniu būdu pirkti maisto produktus. Be to, koją pakišo ir tai, kad negalima užsisakyti jokio alkoholinio gėrimo, todėl pirkėjai nenorėjo užsisakydami produktų vakarienei, alaus ar vyno eiti atskirai į parduotuvę", – teigė R.Stanaitytė-Česnulienė. Pasak jos, pasikeitus pirkėjų poreikiams, "Rimi" savo planus galėtų atnaujinti. Prekybos tinklą "Iki" valdančios bendrovės "Palink" atstovas spaudai sakė, bendrovė šiuo metu susikoncentravusi į prekybos tinklo plėtrą ir naujų parduotuvių kūrimą bei esamų atnaujinimą, tačiau elektroninės parduotuvės atidaryti neketina.
|
Marius Laurinaitis Mykolo Romerio universiteto lektorius Elektronines maisto prekių parduotuves Lietuvoje buvo bandoma įdiegti prieš daugiau kaip penkerius metus, tačiau šie sumanymai sužlugo, nes kaip tik tuo metu visoje Lietuvoje vyko prekybos tinklų plėtra. Tuo labiau maistas yra tokia prekė, kurią pirkdami internetu lietuviai mažiausiai pasitiki pardavėju. Žmonės abejoja, ar bus užtikrinta tinkama maisto produktų kokybė ir pristatymas. Lietuvoje maisto prekių pirkimas internetu yra išsivystęs, tačiau tik bakalėjos prekių, t. y. fasuotų ir konservuotų ilgo vartojimo maisto produktų. O sveriamus produktus ir trumpesnį galiojimo terminą turinčius produktus žmonės labiau linkę patys pasiimti iš parduotuvių lentynų. Užsienyje įprasta šeštadieniais iš ryto tam tikrų šviežių produktų krepšelį gauti neišėjus iš namų. Praktikos, kad lietuviai prieš kelias dienas užsisakytų prekių ir jų lauktų prieš savaitgalį, dar nėra, tačiau pamažu atsiranda vis daugiau žmonių, suprantančių patogumo naudą. Mano manymu, Lietuvoje maisto pirkimas internetu yra vangus pirmiausia dėl žmonių nepasitikėjimo. Bijoma, kad taip prekybos tinklai stengsis pristatyti tuos produktus, kurių galiojimas yra vos kelios dienos. Dar viena priežastis – prekybos tinklai, priešingai nei užsienyje, pas mus yra miesto centruose ir vartotojams lengvai pasiekiami. Esant tokiam vartotojų požiūriui vis tiek reiktų išnaudoti maisto pirkimo internetu galimybes, užsakant didesnius produktų kiekius, kuriuos paprastai būna sunkiau atsivežti namo, o trumpesnio galiojimo produktus galima pirkti kaip ir įprastai – tiesiai iš parduotuvės. Manau, kad su maisto pirkimu internetu atsitiks taip pat, kaip atsitiko su maisto pristatymu į namus. Kai picerijos pradėjo teikti pristatymo į namus paslaugas, daug kas žiūrėjo skeptiškai ir skelbė, kad ši paslauga išnyks. Lygiai tas pats gali atsitikti ir su maisto pirkimu internetu, o kad tai išpopuliarėtų, reikia tik įpročio. |
|---|
Naujausi komentarai