NATO šiuo metu nenumato Suomijoje ir Švedijoje dislokuoti savo karius, kai bus baigtas šių šalių priėmimo į Aljansą procesas, antradienį pareiškė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.
NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams.
Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį sėdo prie derybų stalo su NATO dėl oficialaus prisijungimo prie Aljanso proceso pradžios – istorinio žingsnio, kurį paskatino Rusijos karas Ukrainoje.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas interviu nacionaliniam transliuotojui „Yle“ patikino, kad Helsinkis derybose su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu prisiėmė tik tuos įsipareigojimus, kurie užfiksuoti bendrame memorandume.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį paragino Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu, pabrėždamas, kad reikia visiškai įgyvendinti jų su Ankara pasirašytą susitarimą.
Susitarimus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO Lietuva tikriausiai ratifikuos liepos viduryje neeilinės sesijos metu, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad kol kas dar neaišku, kada bus šaukiama neeilinė Seimo sesija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
NATO lyderiai trečiadienį sutarė oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės, sakoma pareiškime.