Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė.
Praėję metai kaip niekad buvo produktyvūs ir rezultatyvūs Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų skyriaus darbuotojams: net keturiems iš jų – Deimantei Baubaitei, dr. Rūtilei Pukienei, Bernadetai Rudytei ir Andriui Saliui – suteiktos aukštesnės kategorijos, o Jurgitai Kalėjienei, kaip geriausiai 2020 m. Lietuvos restauratorei, skirta Kultūros ministerijos Muziejų vertybių restauravimo premija.
Visuomenininkai kviečia atrasti Kauno lobius ir pažvelgti į tarpukario modernizmo pastatų duris. Autentiškos Kauno detalės atgimsta restauratorių rankose.
Sudužus dailiam kavos porcelianiniam puodeliui, greičiausiai jį išmesite, o Kinijoje žmonės to daryti neskuba. Jie dirbinio šukes parduoda arba patiki restauravimo meistrams.
Prieš patekdami į Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicines sales, dešimtis ar net šimtus metų skaičiuojantys austi gobelenai, medinės linų šukos ir žalvariniai kardai pirmiausia keliauja į dirbtuves. Čia restauratoriai eksponatus lopo, valo, konservuoja ir tik tada paleidžia antram gyvenimui.
Florencijos valdžia sugalvojo, kaip visiems laikams pašalinti grafičius nuo kultūrinio paveldo pastatų. Nuo šiol visi norintys savo vandališkomis teplionėmis ant pastato pasižymėti, kad čia lankėsi, tai galės padaryti virtualiu būdu, o grafičiai bus įamžinti ateities kartoms.
Tikrai ne meno šedevrų lygio grafičių neišvengė ir Florencijos Santa Maria del Fiore katedros varpinė – kampanilė. XIV a. pastatyto UNESCO pasaulio paveldo objekto sienas bjauroja milijonas įvairių žymių, kurias paprasti žmonės ar užkietėję grafitininkai paliko lipdami į 400 pakopų bo