- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš patekdami į Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicines sales, dešimtis ar net šimtus metų skaičiuojantys austi gobelenai, medinės linų šukos ir žalvariniai kardai pirmiausia keliauja į dirbtuves. Čia restauratoriai eksponatus lopo, valo, konservuoja ir tik tada paleidžia antram gyvenimui.
Kariškių prieglobstyje
Kiekvieną rytą tarsi "Tėve mūsų" Vytauto Didžiojo karo muziejaus restauratoriai iš kišenių traukia savo darbuotojų korteles ir tiesia juos prie įėjimo skvarbiais žvilgsniais įeinančiuosius skenuojantiems uniformuotiems vyrams – muziejaus dirbtuvės įsikūrusios Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje, todėl be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų čia patekti neįmanoma.
"Per kelerius metus pripratome prie tokios tvarkos", – vesdama į buvusias karo ligoninės valgyklos patalpas, ekskursiją po įslaptintas dirbtuves pradėjo daugiau nei trisdešimt metų restauratorės duoną kremtanti Vilija Pangonienė. Jau po akimirkos ji atsidūrė prie savo darbo stalo, ant kurio išskleisti gulėjo Žemaičių kaštelionui Mykolui Jonui Gorskiui priklausę karaceniniai šarvai.
"Dėl vietos stokos matote tik antpečius. Jau išvalyti šarvų karvašai, šišakas ir antkaklė", – šviesdama specialia lempa eiliniam žmogui sunkiai suprantamais žodžiais kalbėjo V.Pangonienė. XVIII a. šarvų žalvarinės, sidabrinės ir auksuotos detalės, pasak restauratorės, anksčiau buvo gerokai aprūdijusios ir permirkusios tepalu. Kai kurios jų net išteptos storiu parafino sluoksniu.
Naudoja medikų įrankius
"Eime parodysiu, kaip vyksta valymo procesas. Manau, gerokai nustebsite", – ant rankų maudama gumines pirštines intrigavo V.Pangonienė.
Ant nediduko stalo išrikiuoti dėžutėse žvilgsnį kaustė įrankiai, kuriuos savo rankose dažniausiai gniaužia medikai ir dailininkai: įvairių ilgių ir storių teptukai, skalpeliai, dantų šepetukai, mediniai krapštukai, binto tamponai. Mikliu judesiu pagaliuką apvyniojusi vatos gabalėliu ir įmerkusi jį į specialų skystį, restauratorė brūkštelėjo per šarvų žvynelius.
"Matote, kiek nešvarumų dar likę?" – po lempa kyštelėjusi pajuodavusią vatą prisimerkė V.Pangonienė.
Klampi medžiaga metalines detales saugo, tačiau odai ir tekstilei ji yra ne mažesnis priešas nei dulkės. Šiuos fragmentus esą teks valyti chemiškai, rankiniu būdu dirbtuvių teritorijoje įrengtoje valykloje. Paruoštą tekstilę specialistė dubliuos, o vėliau surinks kaip mozaiką ir paleis antram gyvenimui.
"Sunku pasakyti, kiek laiko atima darbas prie vieno eksponato. Neskaičiuoju. Tačiau suprantate patys, kad tai reikalauja labai daug kruopštumo ir kantrybės", – apie darbo specifiką kalbėjo žinoma restauratorė.
Sustyguotas darbas
Toje pačioje patalpoje, tik prie kito stalo, triūsė dar viena restauratorė. Eglės Grigaitienės rankose tądien atsidūrė du karo muziejaus fondų eksponatai – siuvinėta vėliava ir granatų dėklas.
"Pirmiausia nuvalysiu rūdis. Tam prireiks stomatologų įrankio. Medžiagą valysiu cheminiu būdu, – gana drąsiai rankomis suspaudusi nediduką krepšelį, netrukus restauratorė atskleidė šio proceso subtilybes. – Darbas nėra pavojingas, kaip galvojate. Naudoju pirštines, veido apsaugą ir chalatą. Virš galvos dirba į gartraukį panašus įrenginys, o mane nuo cheminių tirpalų skiria stora plastikinė sienelė."
1917 m. lietuvių batalionui Vitebske įteiktos vėliavos būklė itin prasta, todėl prie jos, restauratorės tikinimu, teks ilgiau paplušėti. Ant siurblio antgalio pritvirtinus kelis kartu sulenktą marlės gabalėlį, nuo audinio jau nusiurbtos dulkės, be to, jis išvalytas chemiškai. Vėliau specialiomis medžiagomis bus sutvirtintos labiausiai trupančios vėliavos detalės.
"Tam naudosiu natūralaus šilko organzą, akrilinę dangą, plėvelę ir dažus. Skylutes užpildysiu dygsniuodama vilną arba specialiu restauraciniu dygsniu. Galiausiai imsiuosi iširusių kutų, kuriems naudosiu įvairių spalvų šilko siūlus", – apie laukiančius darbus pasakojo E.Grigaitienė. Auksarankė neslėpė, kad laukia ilgas ir sunkus darbas, tačiau jį atperka rezultatas, kuris esą matomas jau po pirmųjų prisilietimų.
"Mišrainių taip kruopščiai nepjaustau. Mėgstu krapštytis tik čia, bet ne virtuvėje", – nusijuokė kalbinta specialistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai1
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Santakos parke Kaune pirmąkart rengiamos įstaigų, įmonių pirmosios pagalbos varžybos5
Santakos parke Kaune trečiadienį pirmąkart rengiamos Lietuvos įstaigų ir įmonių pirmosios pagalbos varžybos „Palaikau pulsą“. ...
-
Didelė netektis statybų sektoriuje: mirė ilgametis „YIT Lietuva“ vadovas A. Butkus9
Antradienį bendrovė „YIT Lietuva“ pranešė, kad neteko ilgamečio įmonės vadovo Antano Butkaus. Žmogaus, palikusio didelį pėdsaką statybų pasaulyje. ...
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas7
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai1
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima4
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys?16
Jau ne pirmą sezoną Kaune galima pasinaudoti nuomojamų elektrinių paspirtukų paslauga, tačiau mieste juos būdavo galima palikti bet kur. Ant takų ar šalikelėse numesti paspirtukai kėlė netvarką. Dabar planuojama įrengti specialias vietas, k...
-
Laisvės alėjoje pagal kitą technologiją tvarkomi šuliniai: dabar granitas neskilinės?12
Po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje kritikos strėlių sulaukė vis skylančios granito plytelės bei ištrupėję šuliniai. Pastaruosius pradėta tvarkyti taikant naują technologiją. Tikimasi, kad dabar šuliniai atlaikys tiek orų perma...
-
Šimtametis įsipareigojo sulaukti 120 metų6
Šis pavasaris kaip niekada džiugina garbingais Kauno rajono gyventojų jubiliejais. Dar vieną neeilinę – 100 metų – sukaktį šventė Garliavoje gyvenantis Steponas Lukošiūnas. ...