Prasta ekonominė padėtis Vokietijoje ir dar devyniose Europos Sąjungos šalyse gali turėti neigiamų pasekmių visam šalių blokui, trečiadienį pasirodžiusioje ataskaitoje perspėjo Europos Komisija.
Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad euro zonos sprendimų priėmėjai ketina tęsti palūkanų normų karpymą, jei infliacija ir toliau trauksis, artėdama prie ECB nustatyto dviejų procentų tikslo.
Kitais metais naftos pasiūla turėtų viršyti pasaulinę paklausą, nors OPEC+ nariai ir toliau tęs produkcijos ribojimą, siekdami palaikyti kainas, ketvirtadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Iki 2025-ųjų metų liko mažiau nei mėnuo, tad pats laikas pasidomėti, kokie jie bus ir ką mums atneš. Totemas, pagal kurį jie praeis pagal kinų kalendorių, gali pasakyti daug apie artėjančius metus – kiekvienas iš dvylikos gyvūnų, sudarančių jo ratą, turi savo „charakterį“, o tai reiškia, kad įvykiai, kurie mūsų laukia ateinančiais metais, gali būti iš anksto nustatyti.
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį, kaip ir liepos mėnesio apžvalgoje, paliko galioti pasaulio ekonomikos augimo 2024-aisiais 3,2 proc. prognozę, tačiau lūkesčius kitiems metams šįkart apkarpė nuo 3,3 proc. iki 3,2 procento.
Jungtinių Valstijų Federalinio rezervo sistema (šalies centrinis bankas), bazines palūkanas trečiadienį apkarpęs puse procentinio punkto, atnaujino savąsias makroekonomines prognozes, numatydamas nuosaikesnį už prieš mėnesius planuotą ekonomikos augimą, spartesnį infliacijos mažėjimą, bet ir didesnį nedarbą šiais metais.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį atnaujino prieš tris mėnesius skelbtas euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos šiame 20-ies valstybių bloke prognozes.