D. Trumpo balandžio 2-ąją, pavadintą „Išsivadavimo diena“, paskelbti esą „abipusiai“ 10 proc. muitai įsigalios šeštadienį, balandžio 5-ąją.

Pagrindinėms prekybos partnerėms, tokioms kaip Kinija, Europos Sąjunga (ES) ir Japonija, nuo balandžio 9-osios bus taikomi dar didesni muitai – atitinkamai 34 proc., 20 proc. ir 24 procentų.

Kaip „Coface“ įspėjo dar vasarį, D. Trumpo pasirašytame vykdomajame įsake išvardytų kriterijų subjektyvumas iš esmės suteikė JAV administracijai galimybę įvesti muitus savo sąlygomis.

Vašingtonas neįtraukė Meksikos ir Kanados į šalių sąrašą, išlaikydama neapmokestinamą patekimą į JAV rinką prekėms, atitinkančioms Šiaurės Amerikos prekybos pakto USMCA susitarimo reikalavimus.

Baltieji rūmai taip pat leido suprasti, kad nebus taikomi muitai tiems energijos šaltiniams ir mineralams, kurių nėra pačiose JAV, ir kad šie abipusiai muitai nebus pridėti prie mokesčių, kuriuos D. Trumpo administracija jau įvedė nuo sausio 20-osios (plienui, aliuminiui, automobiliams) arba kuriuos ketinama įvesti artimiausiomis savaitėmis (vaistams, puslaidininkiams, variui, medienai).

Nepaisant to, tai reiškia dramatišką tarptautinės prekybos eskalavimą, kuris atitinka blogiausio scenarijaus baimes ir netgi viršija D. Trumpo kampanijos metu žadėtų visuotinių muitų mastą. Tikėtina, kad dėl šio žingsnio daugelis prekybos partnerių imsis atsakomųjų veiksmų, o Kinija ir ES atsaką jau pažadėjo.

Dabar vienas svarbiausių klausimų – ar JAV administracija atšauks šiuos muitus. Nors jie gali būti naudojami kaip svertas dvišalėse derybose, dėl D. Trumpo pasiryžimo taikyti muitus siekiant „suvienodinti sąlygas“ pasaulinėje prekyboje mažai tikėtina, kad jie bus tik priemonė trumpalaikiams susitarimams sudaryti, rašo „Coface“.

Be to, dėl neaiškios ir nenuoseklios muitų dydžių nustatymo logikos daugelis prekybos partnerių gali būti atstumti, todėl eskalavimo galimybė labai tikėtina.

Visuotinis muitų didinimas, tiesiogiai nustatant mokesčius importuojamiems produktams, padidins iš esmės visų prekių kainas. Tai našta, kuri veikiausiai pasiskirstys tarp užsienio gamintojų, vietos importuotojų, didmenininkų, mažmenininkų ir galiausiai vartotojų.

D. Trumpo logika

Nuo pat D. Trumpo atėjimo į politiką 2015-aisiais jis nuolat pasisakydavo už muitus ir teigdavo, kad pagal dabartinę pasaulinę prekybos tvarką JAV yra išnaudojamos.

Nuo 2024-ųjų jo teiginiai tapo radikalesni, o dabar D. Trumpas muitus laiko universalia politikos priemone, kuria siekiama kelių tikslų: atkurti prekybos pusiausvyrą, sugrąžinti gamybą į JAV, padidinti fiskalines pajamas ir panaudoti svertus kaip diplomatinę priemonę.

Metodologija, kurią JAV administracija taikė apskaičiuodama siūlomus tarifus, atskleidžia pagrindinę prielaidą, kad prekybos deficitas daugiausia susidarė dėl „nesąžiningos“ prekybos praktikos.

Norėdami nustatyti taikomą muitų normą, Baltieji rūmai ir jų tarptautinės prekybos tyrėjai dvišalį prekybos deficitą padalijo iš JAV importo iš atitinkamos šalies vertės, ir laikė tai faktiniu tarifu, kurį šalis taiko JAV eksportui.

Tada šis skaičius padalinamas perpus, nustatant 10 proc. apatinę ribą, kad būtų galima nustatyti taikytiną tarifą, paaiškina „Coface“.

Po kelias savaites trukusių dviprasmybių dėl to, ką reiškia „abipusiai“ muitai, tokia logika iš esmės sutampa su D. Trumpo rinkimų kampanijos metu teiktu pasiūlymu dėl 10 proc. visuotinių muitų.

Nukentėsiančios šalys ir eskalacijos rizika

Paskelbti muitai yra didelis sukrėtimas pasaulio ekonomikai ir vienas labiausiai pasaulinę prekybos sistemą trikdančių žingsnių per pastaruosius dešimtmečius.

„Coface“ skaičiavimais, jei „Išsivadavimo dieną“ paskelbti padidinti muitai ir toliau bus taikomi, JAV vidutinis efektyvusis muitų tarifas padidės iki 26,2 proc., tai yra bus didžiausias per daugiau nei šimtmetį.

Šis staigus žingsnis yra radikalus nukrypimas nuo daugiašalės prekybos normų ir, kaip „Coface“ pabrėžė vasarį, kelia grėsmę, kad vėl sustiprės pasaulinis protekcionizmas. Šis žingsnis taip pat kenkia tarptautinio tiekimo grandinėms ir didina neapibrėžtumą pasauliniu mastu veikiančioms įmonėms.

Manoma, kad labiausiai nukentės Azijos ekonomika – Vietnamas, Kambodža, Taivanas, Malaizija ir Tailandas yra labai priklausomi nuo prekybos su JAV, o jų eksportas bus smarkiai apmokestintas.

Išimtis, susijusi su farmacijos ir energetikos sektoriais, bent kol kas gali palengvinti naštą atitinkamai Airijai ir Gajanai.

Prognozuojama, kad iš didžiųjų ekonomikų Pietų Korėja, Japonija, Kinija bei Indija patirs didelį smūgį, nepaisant to, kad pastarosios dvi šalys yra mažiau priklausomos nuo prekybos su JAV.

Nors visoms ES valstybėms narėms bus taikomi 20 proc. muitai, kai kurios šalys (Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Vokietija, Austrija ir Italija) yra labiau susaistytos su JAV rinka. Be makroekonominio poveikio, visose šalyse bus paveiktas bent vienas sektorius (Prancūzijos vynas, Ispanijos alyvuogės, Brazilijos plienas ir kiti).

Be to, anot „Coface“, poveikis kiekvienam sektoriui priklausys ne tik nuo JAV taikomų muitų atitinkamam sektoriui, bet ir nuo konkuruojančių šalių: sėkmingų derybų su Jungtinėmis Valstijomis atveju kai kurios šalys ar sektoriai galėtų būti pranašesni ir įgyti didelę rinkos dalį, jei jiems būtų taikoma išimtis, o kitiems ir toliau būtų taikomi labai dideli muitai.

Artimiausiu metu bus sunku rasti palankų prekybos karo rezultatą. Atsižvelgiant į būsimas atsakomąsias priemones visame pasaulyje, ypač tokių didžiųjų prekybos galybių kaip ES ir Kinija, tikėtinas eskalavimas. Todėl ES galėtų pritaikyti savo naująją 2023-iųjų pabaigoje priimtą kovos su ekonomine prievarta priemonę.

Tikėtina, kad ilgainiui veiksniai, kurie skatintų prekybos karo deeskalavimą, labiau pasireikš JAV viduje, jei bus ilgalaikė recesija ir (arba) didžiulė infliacija ar respublikonų pralaimėjimas 2026-ųjų pabaigoje planuojamuose kadencijos vidurio rinkimuose. Bet kuriuo atveju tokie procesai užtruks keletą mėnesių.

Galimas paradoksalus efektas – didėjanti globalizacija be JAV

Vidutinės trukmės laikotarpiu prekybos srautų pertvarkymo pasekmės palies visų šalių ekonomiką, tvirtina „Coface“.

Praradę prekybos vietas JAV rinkoje, eksportuotojai iš, pavyzdžiui, labiausiai nukentėsiančių Azijos šalių ieškos galimybių kitose rinkose, todėl galimas ar net tikėtinas smarkus Azijos konkurencijos padidėjimas, be kita ko, tai tikėtina ir ES rinkoje.

Be to, abipusių muitų įvedimas smogs JAV ekonomikai, kuri jau dabar rodo tam tikrus silpnumo požymius.

Tikėtina, kad ir toliau vyraus didelio neapibrėžtumo aplinka, todėl „Coface“ prognozuoja, kad verslo ir namų ūkių išlaidos ir toliau bus atsargios. Jau dabar vartotojų ir verslo apklausos rodo, kad darbuotojai vis labiau baiminasi prarasti savo darbo vietas, infliacijos lūkesčiai smarkiai stiprėja ir apskritai blogėja vartotojų pasitikėjimas, o įmonės įšaldo investicijų planus.

Be trumpalaikės rizikos, susijusios su ekonomikos augimu, infliacija ir net nepritekliumi, dėl JAV pasirinkto izoliacionistinio požiūrio kyla ir vidutinės trukmės rizika. Pasitraukimas iš pasaulinės prekybos gali pakenkti jos ekonomikos konkurencingumui.

Be to, neaišku, ar likęs pasaulis paseks JAV pavyzdžiu ir dalyvaus muitų kovoje. Priešingai, ieškant naujų prekybos rinkų, gali paradoksaliai sustiprėti globalizacija, iš kurios Jungtinės Valstijos bus išstumtos.

Nors D. Trumpo administracijos deklaruojami tikslai sulaukia politinio atgarsio, vis dar neaišku, ar vien tik muitų įgyvendinimas prezidentui gali duoti norimų rezultatų visose srityse, teigiama „Coface“ apžvalgoje.