Nors praėjo jau 34 metai nuo bolševikmečio, tačiau ir vėl stebime paradoksą – vis agresyviau veisiasi tie, kuriems laisva Lietuva – anoks čia gėris. Nepriklausomybė jiems ne tik ne vertybė, bet ir atsainių abejonių objektas. Ką darysi: vieni jauni – nėra matę rūškano gyvenimo be laisvės ir tualetinio popieriaus, kiti nuo sovietmečio buvo durni, todėl niekada nebuvo įgalūs ką nors reikšmingai suvokti. Ir tie, ir anie gyvena be prasmės pojūčio, susifermentavę savo primityviame komunaliniame kiaulininke su „sofke“, TV ir nugerta trauktinės talpa sovietinėje sekcijoje.
