Po Donaldo Trumpo pergalės Europa tiesiog ūžia nuo kalbų, kad karas Ukrainoje jau tuoj, tuoj baigsis. Galbūt. Tačiau tai nereiškia, kad baigsis Rusijos agresija. Ji gali tiesiog pasukti kita kryptimi.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ilgą laiką kritikavo NATO kaip pernelyg priklausomą nuo Amerikos pinigų, trečiadienį paskelbė, kad į svarbų ambasadoriaus prie Aljanso postą skirs savo bendražygį Matthew Whitakerį.
NATO vadovas Markas Rutte, susitikęs su Europos Sąjungos (ES) valstybių gynybos ministrais tūkstantąją plataus masto karo Ukrainoje dieną, antradienį, įspėjo, jog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui negali būti leista laimėti Ukrainoje.
Švedija pirmadienį pradėjo siuntinėti gyventojams apie penkis milijonus brošiūrų, kuriose jie raginami pasirengti galimam karui, o kaimyninė Suomija sukūrė naują tokio pasirengimo interneto svetainę.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Varšuva šiuo metu nemato galimybės perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kol šalies oro erdvės nesaugo NATO.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį perspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas prie Ukrainos sienos kovai išvien su Rusijos pajėgomis reikalauja „tvirto atsako“.
Nepaisant prezidento Vladimiro Putino pradėto persiginklavimo, NATO gynybos aljansas vis dar turi karinį pranašumą prieš Rusiją , teigiama pirmadienį publikuotoje organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje.
NATO kartu su pagrindiniais Azijos partneriais penktadienį pasmerkė tūkstančių Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijos teritorijoje, remiant Rusiją kare prieš Ukrainą.
Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), Londone įsikūręs analitinis centras, penktadienį pareiškė, kad Europos šalys sustiprino savo gynybą, reaguodamos į 2014-aisiais įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir 2022-ųjų Rusijos invaziją į Ukrainą.