Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje.
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje.
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako išbandę viską. Anksčiau kormoranus gąsdindavo šūviais, bet jų medžioklę aplinkosaugininkai dabar leidžia tik periodiškai. Vien Kintų žuvininkams per metus kormoranai padaro penktadalį milijono nuostolių.
Plaukiantieji keltu į Smiltynę šiuo metu turi galimybę iš arti pasigrožėti didžiaisiais kormoranais. Nors dauguma šių paukščių jau išskrido į žiemavietes, dalis jų dar užsiliko ir laikysis čia net iki lapkričio. Šie į kelionę dar neišsiruošę sparnuočiai dabar neretai žvejoja tiesiog Klaipėdos uosto akvatorijoje, nardydami kone tarp praplaukiančių laivų.
Iš keturiolikos pernai Klaipėdos universiteto mokslininkų specialiais siųstuvais pažymėtų kormoranų gyvas liko tik vienas. Vieni paukščiai krito, kiti žuvo, įsipainioję tinkluose.
Po pasaulį tebekeliaujantis Venecijos meno bienalės „Auksinio liūto“ laureatės Rugilės Barzdžiukaitės filmas „Rūgštus miškas“ sulaukė dar vieno įvertinimo. Šįkart jis apdovanotas Rumunijoje vykstančiame filmų apie aplinką ir žmones festivalyje „Pelicam“. Dėl pasaulinės pandemijos šiais metais internete organizuoto festivalio žiuri filmą pripažino geriausiu Rytų ir Centrinės Europos dokumentinių filmų programoje.
Rugpjūčio pradžia pažėrė keistų ženklų – klaipėdiečius stebina paukščių būriai, skrendantys pietų pusėn, o kai kurie medžiai staiga ėmė mesti lapus, lyg pranašautų ankstyvą rudenį.