Klaipėdos uosto akvatorijoje žvejoja kormoranai

Plaukiantieji keltu į Smiltynę šiuo metu turi galimybę iš arti pasigrožėti didžiaisiais kormoranais. Nors dauguma šių paukščių jau išskrido į žiemavietes, dalis jų dar užsiliko ir laikysis čia net iki lapkričio. Šie į kelionę dar neišsiruošę sparnuočiai dabar neretai žvejoja tiesiog Klaipėdos uosto akvatorijoje, nardydami kone tarp praplaukiančių laivų.

Anot Klaipėdos universiteto ornitologo Juliaus Morkūno, kormoranai uosto akvatorijoje nėra neįprastas reiškinys.

Esą po perėjimo sezono jie susiburia į būrius ir laikosi, kol pradeda šalti oras.

Vieną dieną jie maitinasi jūroje ties Juodkrante, kitą – Kuršių mariose ties Dreverna, trečią dieną – prie Kairių ar uosto akvatorijoje.

Tie būriai taip ir klajoja, o jie būna dideli. Pavyzdžiui, per paukščių palydas praeitą savaitgalį ornitologai suskaičiavo 6 tūkst. kormoranų pulką, kuris nuo molo iš Kuršių marių skrido maitintis į jūrą.

"Dalis kormoranų jau yra išskridę į žiemavietes. Keliems paukščiams esame pritaisę siųstuvus ir matome, kur jie šiuo metu yra. Tad vienas yra Gotlando saloje, Švedijoje, kitas perskrido visą Lietuvą į rytus, dabar yra netoli Ignalinos rajono Baltarusijos pusėje, ten jis maitinasi pas baltarusius žuvininkystės tvenkiniuose, dar vienas yra Lenkijoje, o keturi laikosi Kuršių mariose", – pasakojo J.Morkūnas.

Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo.

Ties Kuršių mariomis jau ne vienus metus gyvuoja dvi kormoranų kolonijos – Juodkrantėje ir prie Karklės. Pastarojoje, mažesnėje, gyveno apie 7 tūkst. paukščių.

"Jie dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kurių yra daugiausia, tas ir gaudo. Dabar pajūryje jų pagrindinis maistas – invazinė rūšis grundulai, kuriuos reikėtų mažinti, tad kormoranai šitą darbą atlieka nemokamai. Kai žuvų sumažėja, stabilizuojasi ir kormoranų skaičius. Pastebėjome, kad dabar jų kolonijos nebedidėja", – kalbėjo J.Morkūnas.

Dauguma šių paukščių jau išskrido į žiemavietes, tačiau dalis jų dar užsiliko ir laikysis čia net iki lapkričio. Žiemoja kormoranai Pietų Europoje.

Didysis kormoranas – vietinė rūšis, su pertraukomis perėjusi keletą pastarųjų šimtmečių.

Visos iki šiol buvusios jų kolonijos XVII–XIX a. buvo sunaikintos žmonių.

Kormoranų populiacijos gausėjimas Europoje, prasidėjęs prieš 40 metų, Lietuvoje pasireiškė tik prieš 25 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

milicininkas

milicininkas portretas
rytoj patikrinsim, ar jie turi žvejo bilietus. jei neturi - išrašysim baudas.

opa

opa portretas
Šaudyti tuos aps iš ikėlius, jau visus miškus baigia nujoti ir mailių išgaudyti. Jie ne tik grundulus invazinius ėda, bet ir geros žuvies mailių parazitai.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

Daugiau straipsnių