NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis.
Prisitaikymui prie klimato kaitos skirta daugiau kaip 99 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama mažinti potvynių riziką bei jų sukeliamą žalą, didinti Baltijos jūros kranto atsparumą, plėsti hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, įsigyti daugiafunkcinį laivą taršos grėsmėms valdyti.
Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl kurios aplinkosaugos temos net ir tarp intelektualų yra nustumtos į paraštes. Nepaisant to, S. Dikčius skatina į klimato kaitą žvelgti atsakingai – klimatologo teigimu, anomalijos vis dėlto vyksta, tačiau prie dalies jų žmonės priprato.
Jau beveik dešimtmetis, kai vandeniliniai lengvieji automobiliai gaminami serijiniu būdu, bet Lietuvoje jie vis dar laikomi net ne retenybe, o visiška egzotika. Šiuo metu mūsų šalyje eksploatuojamas tokias transporto priemones galima suskaičiuoti vos ant vienos rankos pirštų.
Temperatūra pasaulyje 2024 m. sausį buvo aukštesnė nei kada nors anksčiau šį mėnesį nuo stebėjimų pradžios. Tai ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos tarnyba „Copernicus“. Oro temperatūra žemės paviršiuje vidutiniškai siekė 13,14 laipsnio ir buvo 0,7 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. lyginamojo laikotarpio vidurkį bei 0,12 laipsnio aukštesnė už iki šiol aukščiausią sausio temperatūrą 2020 m.
Laisvosios prekybos šalininkai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) nerimavo, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos dėl didėjančios geopolitinės trinties pasaulinėse tiekimo grandinėse kils nauja sumaištis.
Aktorius ir buvęs JAV politikas Arnoldas Švarcenegeris ketvirtadienio vakarą aukcione už 270 tūkst. eurų pardavė laikrodį ir skirs pinigus klimato iniciatyvoms, pranešė jo įkurta kovos su klimato kaita grupė.
Nors apie klimato kaitą kalbama jau daugybę metų, o gamtos ženklai rodo vis naujas anomalijas, šiuo reiškiniu dažnai vis dar suabejojama ar netgi jį neigiama. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultete nuotolinius metodus Žemės reiškiniams stebėti taikantys geografai dr. Laurynas Jukna ir Elzė Buslavičiūtė paaiškino, kokius klimato kaitos įrodymus galima pamatyti padedant palydovams ir kaip pasaulinis atšilimas paveikė ledynus.