Statistikams paskelbus, jog išankstinė mėnesio bei metinė infliacija spalį siekė po 0,1 proc., šalies bankų ekonomistai sako, kad kainų augimo tempas yra sulėtėjęs laikinai ir kitąmet vėl turėtų didėti bei grįžti į ekonomikai sveiką lygį.
Metinė infliacija pagal su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje rugpjūtį siekė 0,8 proc., vidutinė metinė – 1,5 proc., o mėnesio defliacija – 0,5 proc.
Rugpjūtį metinei infliacijai siekiant 0,7 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,4 proc., ekonomistai sako, jog rudenį kainos turėtų kilti, tačiau gyventojai augančios infliacijos šiemet dar nepajus, tuo metu kitų metų pradžioje numatomas jos šuolis.
Liepą metinei infliacijai siekiant 0,9 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,1 proc., „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis defliaciją sieja su sezoniškumu.
Infliacijos rodikliams birželį kiek išaugus analitikai sako, kad infliacija yra kiek didesnė nei tikėtasi dėl šiemet brangusių maitinimo paslaugų, metų pradžioje didėjusių akcizų bei aukštos palyginamosios bazės. Be to, buvo manyta, kad infliaciją labiau veiks pigę energijos ištekliai.
stijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos pramonės produkcijos kainų indekso metinis nuosmukis gegužę sumenko iki 1,6 proc. nuo 2,9 proc. balandį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba.
Balandį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai siekiant po 0,1 proc., BNS kalbinti ekonomistai sako, kad tokie rodikliai nestebina. Analitikai prognozuoja, jog šiemet gali būti pasiekta iki 1 proc. metinė defliacija arba artima nuliui metinė infliacija.
Mažiausia metų infliacija Baltijos valstybėse kovą užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia išliko Estijoje. Lietuvoje metų infliacija praėjusį mėnesį sulėtėjo iki nulinės nuo 7/10 proc. vasarį. Ir tai yra mažiausia metinė infliacija nuo 2020 m. gruodžio. Apie tai, kodėl Lietuvoje kainos mažėja, kai Latvijoje ir Estijoje auga, LNK žurnalistas kalbėjosi su kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėju Arūnu Vizicku.