Didžiausia Lietuvos problema - emigracija, o pasakymas, kad Lietuvoje dar niekada nebuvo taip gera gyventi, yra teisingas, bet gudrus, mano ekonomistas Romas Lazutka.
Lietuva sensta, bet visuomenės pakantumas vyresniems žmonėms anaiptol nedidėja. Beveik visur norima jaunų, o 50-mečiai laikomi nekonkurencingais. Vyriausybė, netrukus tvirtinsianti strategiją, kaip gerinti demografinę šalies padėtį, laukia konkrečių idėjų, o demografai rengiamą dokumentą vadina fragmentinių teiginių kakofonija.
Jau daugiau kaip du dešimtmečius sparčiai mažėja gyventojų skaičius ir keičiasi jų amžiaus struktūra. Tai kuria pamatines prielaidas sparčiam demografiniam nykimui, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VU) Demografinio tyrimų centro mokslininkai.
Po pirmojo straipsnio faktų, kad Lietuva per ateinančius 25 metus ne tik praras milijoną gyventojų, bet ir pasens penkeriais metais, daugelis susidomėjusiųjų teigė, jog pagrindinis problemos sprendimas – gimstamumas.
Šiandien demografija arba tiesiog visuomenės sudėtis ir jos kaita yra dažniausia viešumos tema. Pagaliau pavojaus varpais pradėjo skambinti net ir partijos, kurios 20 metų tarsi nesidomėjo statistikos skaičiais ir laukiančiais pokyčiais.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį šalyje.
Lietuvoje kasmet vis mažėja vaikų, perspėja demografai. Lietuviai vis dažniau šeimas kuria ir vaikų susilaukia užsienyje. Politikai griausmingai šneka, jog būtina kažką daryti, nes kitaip tauta išnyks. O ar įmanoma ką nors pakeisti?
Lietuvių tauta toliau nyksta. Šalyje jau penkerius metus iš eilės mažėja gimstamumas. Ar dvejus metus šalyje veikianti valdžia nuveikė ką nors spręsdama šį klausimą?