Kultūros tiltas
Medicinos savivaldybės globojamas renginys tapo svarbiu Lietuvos bei Italijos kultūrinio bendradarbiavimo ženklu. Tai pirmas oficialus prieš kelis dešimtmečius mirusio A. Mikalauskio kūrybos ir archyvinės medžiagos pristatymas Italijoje.
Lankytojai turėjo galimybę susipažinti ne tik su išlikusiais menininko kūriniais, bet ir su gausia archyvine medžiaga: fotografijomis, dokumentais, parodų liudijimais, rankraščiais ir kitais šaltiniais, padedančiais atkurti jo kūrybos kelią.
Kaune gimęs A. Mikalauskis į profesionalųjį meną pasuko po inžinerijos studijų – studijavo keramiką tuomečiame Lietuvos valstybiniame dailės institute. Jo kūryba jungė skulptūrą, tapybą ir piešinį, o meninė kalba išsiskyrė vidinės šviesos, tylos ir žmogaus būties temomis. Menininkas surengė personalines parodas „Aitvarai“ (1991) Kauno menininkų namuose ir „Aš tai tu“ (1992) Lietuvos dailininkų sąjungos salėje, tačiau 1993 m. netikėtai mirė būdamas vos 36-erių.
Projektą „Nematomos rankos“ inicijavo ir kuruoja menininko dukra Indrė Mikalauskytė. Per pastaruosius metus vykdant archyvinį ir tiriamąjį darbą buvo surinkta ir susisteminta didelė dalis kūrybos palikimo: kūriniai, fotografijos, dokumentai, liudijimai ir istoriniai šaltiniai. Projekto tikslas – išsaugoti A. Mikalauskio kūrybą ir prisidėti prie dar mažai tyrinėto Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio meno istorijos pažinimo.
Nesenstančios vertybės
Vienu reikšmingiausių vakaro Medicinoje momentų tapo Floridoje (JAV) gyvenančio skulptoriaus Kosto Ulevičiaus specialiai renginiui parengta refleksija. K. Ulevičius buvo A. Mikalauskio diplominio darbo „Langai“ vadovas Lietuvos valstybiniame dailės institute ir vienas svarbiausių jo kūrybos kelio liudininkų.
Skulptorius prisiminė Algimantą kaip brandžią, intelektualią ir savitą asmenybę, jau studijų metais išsiskyrusią nepriklausomu mąstymu ir originalia menine pasaulėžiūra. Jis pabrėžė, kad diplominis darbas „Langai“ (1989) tuomečiame meniniame kontekste išsiskyrė neortodoksišku požiūriu, minimalistine plastika ir konceptualiu mąstymu.
K. Ulevičius taip pat akcentavo menininko savarankišką ir nuoseklią kūrybos poziciją, gebėjimą natūraliai jungti meninius ir filosofinius apmąstymus ir ypatingą jautrumą formos niuansams. Pasak jo, būtent šios savybės leidžia A. Mikalauskio kūrybai išlikti aktualiai ir šiandien.
Refleksijoje taip pat paminėta, kad diplominį darbą itin palankiai įvertino gynime dalyvavęs architektas Eugenijus Miliūnas, vėliau tapęs Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu ir vienu žymiausių Lietuvos architektų.
Renginyje dalyvavo Medicinos savivaldybės kultūros reikalų asesorius Enrico Caprara ir Medicinos savivaldybės asesorius Marco Brini. Asociacijai „Mani Invisibili“ atstovavo prezidentė ir A. Mikalauskio archyvo kuratorė I. Mikalauskytė, viceprezidentas Lorenzo Spata, iždininkas Livio Bazzani ir asociacijos nariai Enrico Stupazzoni ir Ambra Biazzi. Renginyje taip pat dalyvavo Enea Biazzi ir asociacijos „La Strada ODV“ prezidentas Matteo Marabini.
Renginyje taip pat dalyvavo Italijoje gyvenantys lietuviai, savo buvimu išreiškę palaikymą iniciatyvai, skirtai Lietuvos kultūrinės atminties išsaugojimui ir A. Mikalauskio kūrybos palikimo sugrąžinimui į viešą kultūrinį dialogą.
Siekiamybė – sukaupti archyvą
Pristatymo metu buvo aptartos ir būsimos iniciatyvos: archyvo plėtra, tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Italijos, nauji edukaciniai projektai.
Projektas „Nematomos rankos“ ir toliau tęs archyvinį, tyrimų ir sklaidos darbą, siekdamas aktualizuoti A. Mikalauskio kūrybos palikimą Lietuvoje ir tarptautiniame kultūros kontekste.
Asmenys, turintys A. Mikalauskio kūrinių ar su jo kūryba susijusios archyvinės medžiagos, kviečiami kreiptis į A. Mikalauskio archyvą. Jame vykdomas kūrinių dokumentavimas, identifikavimas ir išduodami autentiškumo sertifikatai.
(be temos)