Nuo 2025 metų gegužės maitinimo įstaigose, masinių renginių metu ir paplūdimiuose nebebus galima nemokamai naudoti vienkartinių indų iš plastiko. Jie bus galimi tik su užstatu.
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje, tačiau projektą siūloma tobulinti.
Seime kelią skinasi idėja viešojo maitinimo vietose uždrausti neatlygintinai dalyti vienkartinius indus – tai reikštų, jog nuo kitų metų užsukus į degalinę ar kavinę, už vienkartinį puodelį teks susimokėti arba kavą piltis į atsineštą.
Laisvės frakcijos narys parlamentaras Kasparas Adomaitis siūlo drausti viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes. Jis siūlo, kad kavinėse būtų naudojama daugkartinė gėrimų pakuotė, išskyrus tuomet, kai jai taikomas užstatas.
Vokietijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį patvirtino teisės aktą, draudžiantį vienkartinius plastikinius gaminius, tokius kaip šiaudeliai, stalo įrankiai ir vatos pagaliukai, kurie teršia pasaulio vandenynus.
Vasarą parduotuvių lentynos prisipildo vienkartinių indų – regis, būtinų iškylos gamtoje atributų. Juk nesitempsi iš namų savo lėkščių, puodelių ir įrankių, jei gali jų nebrangiai nusipirkti. Juolab panaudojus nereikia plauti. Pigu, patogu, praktiška. Bet ar atsakinga?
„Vienkartinis puodelis sudarytas iš 95 proc. popieriaus, 5 proc. polietileno sluoksnio (dengto iš vidaus). Būtent polietileno sluoksnis ir yra kliūtis perdirbimui, nes apsunkina popierinio puodelio išplaušinimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) doktorantė Valdonė Daugėlaitė.
Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia vienkartines plastiko stiklines ir lėkštes. Pagal naująsias taisykles iki 2020 metų visi indai turės būti pagaminti iš 50 proc. biologinės kilmės suyrančios medžiagos.