Ekspremjero Sauliaus Skvernelio grupei palikus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją, Seimas nuo rudens sesijos lieka be opozicijos lyderio.
Nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atskilusių politikų ateitis ir politinė sėkmė priklausys nuo jų sugebėjimo telkti paramą ir rasti savo nišą, sako politologai.
Naujos frakcijos susikūrimas pakeis Lietuvos politinę darbotvarkę į gerąją pusę, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, kuris teigia kol kas savęs su nė viena politine jėga nesiejantis.
„Valstietė“ Aušrinė Norkienė dešimties parlamentarų pasitraukimą iš jos vadovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime vertina ne kaip skilimą, bet kaip išsigryninimą.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad „valstiečių“ frakciją Seime palieka politikai, su kuriais galima šnekėtis.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad „valstiečių“ frakcijos skilimas jos nestebina – tai dar kartą rodo šios partijos negebėjimą dirbti opozicijoje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako nejaučiantis nuoskaudų iš „valstiečių“ frakcijos Seime pasitraukus dešimčiai jos narių, tačiau sako besigailintis rinkėjų, kuriuos šie žmonės apgavo.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako, kad planų steigti naująją frakciją Seime yra laikinai atsisakyta. Jo teigimu, idėjos nebepavyksta įgyvendinti dėl to, kad iš valdančiųjų pasitraukti ir prie naujosios frakcijos prisijungti žadėję Seimo nariai tokių ketinimų atsisakė.