Vilniaus knygų mugėje ką tik buvo įteikta Vilniaus klubo premija. Premijos lauretės Marija Drėmaitė ir Rasa Antanavičiūtė gautą 1000 eur premiją skyrė Ukrainai.
UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje paskelbtais 2020-aisiais Kaunas dar pasistūmėjo UNESCO sąrašo link. Šiuo metu dedami paskutiniai galutinės nominacinės bylos taškai.
Įkvėpta Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio keliaujančios parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940", Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su "Londono architektūros festivaliu" bei "The Cass" architektūros ir dizaino mokykla suorganizavo diskusiją, nagrinėjančią optimizmo santykį su architektūra.
Dėl Kaune sutelktos moderniosios architektūros vertės Lietuvoje nesiginčija niekas. Tačiau kaip jos unikalumu ir svarba globaliu kontekstu įtikinti pasaulį? Atsakymas, regis, rastas. Kauno modernizmas simbolizuoja optimizmą, kuriuo XX a. pradžioje tryško besikuriančios Europos valstybės.
Lietuvos kultūros instituto vykdoma Vertimų skatinimo programa pirmą šių metų pusmetį finansuos 23 Lietuvos klasikų ir šiuolaikinių autorių knygų vertimus į vokiečių, anglų, ukrainiečių, prancūzų, italų, graikų, rusų kalbas.
Lietuvoje nėra tokių sovietinio paveldo objektų, kurie galėtų pretenduoti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, sako architektūros istorikas Vaidas Petrulis.
Taip jis pirmadienį BNS komentavo Seimo nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio kreipimąsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį, kad būtų atsisakyta planų Žaliąjį tiltą įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.
Parlamentaras pirmadienį viešai išplatino pareiškimą, kad „Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamas ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas priėmė nutarimą siekti į Pasaulio paveldo sąrašą į