Londone – diskusija apie optimizmo santykį su architektūra

  • Teksto dydis:

Įkvėpta Marijos Drėmaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Vaido Petrulio keliaujančios parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940", Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su "Londono architektūros festivaliu" bei "The Cass" architektūros ir dizaino mokykla suorganizavo diskusiją, nagrinėjančią optimizmo santykį su architektūra.

Diskusija vyko Rytų Londone įsikūrusioje Londono Metropolitano universiteto Sero Johno Casso meno, architektūros ir dizaino mokykloje.

Į ją pakviesti architektūros istorikai, sociologai ir psichologai diskutavo, kas sieja emocinį nusiteikimą, miesto įvaizdžio formavimą ir architektūrą. Pranešimus skaitė prof. Marija Drėmaitė, dr. Eglė Rindzevičiūtė, architektūros kritikas ir rašytojas Douglas Murphy. Diskusijoje dalyvavo minėti pranešėjai ir iškilus psichoanalitikas Adamas Phillipsas, publikavęs daugybę knygų žymiausiose JAV ir Jungtinės Karalystės leidyklose.

Optimizmas – tai sąmonės būsena; tai požiūris, išreiškiantis tikėjimą, kad tam tikrų pastangų rezultatas bus teigiamas.

"Optimizmas skamba kaip architektūros stilius, artimas modernizmui, bet paroda nėra apie architektūros stilių. Optimizmas – tai sąmonės būsena; tai požiūris, išreiškiantis tikėjimą, kad tam tikrų pastangų rezultatas bus teigiamas. Tokio požiūrio netrūko tarpukario Europoje, kurioje, po imperijų žlugimo ir Pirmojo pasaulinio karo atsirado daug naujų valstybių, tarp jų ir Lietuva. Jos energingai įsitraukė į modernizacijos lenktynes, siekdamos pasivyti pasaulines tendencijas ir tapti labiau europietiškos", – parodos koncepciją pristatė Marija Drėmaitė.

Nors parodoje "Optimizmo architektūra" optimizmo sąvoka atskleidžiama akcentuojant tarpukario Kauno – laikinosios sostinės statybų bumą, kai jauni užsienyje studijavę architektai sugrįžo dirbti į Lietuvą ir suprojektavo daugybę naujų modernių pastatų, ši naujai temą traktuojanti diskusija "The Cass" mokykloje privertė plačiau pažvelgti į tai, kokią kultūrinę ir socialinę reikšmę optimizmas turi kaip emocinis imperatyvas, formuojantis tautos ir miestų bei individų identitetams.

"Optimizmas iš tiesų gimsta iš norų apie ateitį formulavimo, iš pageidaujamos ateities įsivaizdavimo, kartu suvokiant tokių norų fikcinę prigimtį ir žinant, kad negalime numatyti ateities. Optimistinis mąstymas yra paremtas magiškomis mintimis, ir būtent tos magiškos mintys perkelia realybę į norimą viziją. Optimizmas savyje talpina įsitikinimą, kad praeitis, kad ir kokia ji sudėtinga ar skausminga būtų, nepakenks ateičiai", – citata iš rašytojo ir psichoanalitiko Adamo Phillipso pasisakymo.

Diskusija "Architektūra ir optimizmas" yra jau antrasis kartas, kai Lietuva dalyvauja "Londono architektūros festivalyje". Praėjusiais metais viena ryškiausių festivalio instaliacijų buvo pripažinta priešais Šv. Pauliaus katedrą įrengta miško gabaliuko instaliacija "The Building Site", kurią suprojektavo kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių