Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl reikšmingo mokesčių padidinimo, barbarišką Rusijos agresiją atremiančiai šaliai stengiantis sumažinti milžinišką savo biudžeto deficitą.
Vyriausybei pateiktus siūlymus papildomam gynybos finansavimui, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas nepritaria akcizų didinimui bei su verslo liudijimais susijusiems reguliavimo pakeitimams. Anot jo, vietoje šių „socialiai nesubalansuotų pasiūlymų“, prezidentas ragintų grįžti prie aukštų pajamų apmokestinimo klausimo.
Seimui antradienį teikiant vadinamąjį Gynybos fondo paketą, valdantieji tikisi jam paramos, tuo metu opozicija papildomų lėšų gynybai siūlymuose įžvelgia bandymus įgyvendinti pernai Seime įstrigusią mokesčių reformą.
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokestį, daugiau nei 2 mln. eurų pelno uždirbantiems bankams, dabar mokantiems didesnį nei kitos įmonės – 20 proc. mokestį, jis didėtų iki 21 proc.
Finansų ministerijai be kitų galimų gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius ir 10 proc. dalies draudimo sutarčių apmokestinimą Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad toks mokestis galėtų „gulti“ į galutinę draudimo kainą žmonėms ir įmonėms, kaip ir kitų vartojimo prekių ar paslaugų atveju.
Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė ragina politines partijas „nesiplėšyti dėl smulkmenų“ ir greičiau susitarti dėl gynybos finansavimo. Anot jos, geopolitinė situacija verčia ieškoti greitų sprendimų, tad skirtingoms politinėms jėgoms reikėtų „padėti savo ambicijas į šalį“.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prieš trečią susitikimą su politikais, verslu ir profsąjungomis dėl gynybos finansavimo teigia norinti „pasimatuoti temperatūrą“, taip pat tikisi, kad į diskusiją grįš opozicinės partijos.
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavimui.