- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavimui.
„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, labai džiaugiuosi, kad žmonės supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šitoje diskusijoje, tai vis dar nematau tokio labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame taip pat ir pasirengę už tai daugiau mokėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
Ji pakartojo, kad „valstybė neturi nieko kito, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“.
„Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynybą būtų daugiau finansuojama“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė teigė, jog pirmiausia norėtų susitarti bent jau dėl 3 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo.
„Mums turbūt svarbiau yra orientuotis į konkrečius sprendinius, konkrečius uždavinius, kuriuos mes turime įgyvendinti, ir į jų sąskaitą, negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių. Manau, kad atsirastų, kas ir 5 proc. pasiūlytų“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė viliasi, kad į diskusijas dėl to grįš ir opozicijos atstovai.
„Visi kaip matau labai karštai pritaria finansavimo didinimui ir iki 4 proc., nors mes dar dėl 3 proc. nesusitarėme. Tai man teikia vilties, kad gal vis dėlto emocijoms truputėlį nuslūgus mes galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypatingai po to, kai savo diskusijas baigs mūsų Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I. Šimonytė.
„Būtų šiek tiek nepagarbu (...) būtent tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai ieško sprendimų, būtų nepagarba su jais negrįžti prie diskusijų stalo“, – pridūrė ji.
Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“.
Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius.
Akciją „4 procentai“ inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
A. Romanovskis: verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius
LVK prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslas prie krašto apsaugos prisidėtų mokėdamas didesnius mokesčius.
„Iniciatyvą „4 procentai” palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų. Tai yra mūsų principinė pozicija – verslas nori prisidėti prie šalies gynybos didesniais mokesčiais, nes saugi Lietuva yra mūsų visų bendras interesas“, – komentare BNS teigė A. Romanovskis.
„Tai yra mūsų principinė pozicija“, – teigė jis.
Pasak LVK vadovo, verslo organizacijos yra pateikusios daug ir įvairių pasiūlymų, kaip didinti gynybos finansavimą, į dalį jų Vyriausybė atsižvelgė formuluodama praėjusią savaitę pateiktus keturis pasiūlymus.
Iniciatyvos autoriai taip pat kviečia gyventojus pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai. Parašus kartu su peticija dar parlamento pavasario sesijos metu planuojama perduoti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
„Tokiam tikslui savo palaikymą pasirašydami peticiją jau išreiškė virš 30 tūkst. Lietuvos gyventojų”, – ketvirtadienį teigė A. Romanovskis.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių1
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...