- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavimui.
„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, labai džiaugiuosi, kad žmonės supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šitoje diskusijoje, tai vis dar nematau tokio labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame taip pat ir pasirengę už tai daugiau mokėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
Ji pakartojo, kad „valstybė neturi nieko kito, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“.
„Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynybą būtų daugiau finansuojama“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė teigė, jog pirmiausia norėtų susitarti bent jau dėl 3 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo.
„Mums turbūt svarbiau yra orientuotis į konkrečius sprendinius, konkrečius uždavinius, kuriuos mes turime įgyvendinti, ir į jų sąskaitą, negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių. Manau, kad atsirastų, kas ir 5 proc. pasiūlytų“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė viliasi, kad į diskusijas dėl to grįš ir opozicijos atstovai.
„Visi kaip matau labai karštai pritaria finansavimo didinimui ir iki 4 proc., nors mes dar dėl 3 proc. nesusitarėme. Tai man teikia vilties, kad gal vis dėlto emocijoms truputėlį nuslūgus mes galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypatingai po to, kai savo diskusijas baigs mūsų Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I. Šimonytė.
„Būtų šiek tiek nepagarbu (...) būtent tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai ieško sprendimų, būtų nepagarba su jais negrįžti prie diskusijų stalo“, – pridūrė ji.
Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. BVP siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių pirmadienį paskelbė besijungiantys į iniciatyvą „4 procentai“.
Tai mokesčių mokėtojai tuomet turi vis tiek kažkaip įgarsinti savo sprendimą – ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar vis dėlto sutinka mokėti didesnius mokesčius.
Akciją „4 procentai“ inicijavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacija.
A. Romanovskis: verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius
LVK prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslas prie krašto apsaugos prisidėtų mokėdamas didesnius mokesčius.
„Iniciatyvą „4 procentai” palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų. Tai yra mūsų principinė pozicija – verslas nori prisidėti prie šalies gynybos didesniais mokesčiais, nes saugi Lietuva yra mūsų visų bendras interesas“, – komentare BNS teigė A. Romanovskis.
„Tai yra mūsų principinė pozicija“, – teigė jis.
Pasak LVK vadovo, verslo organizacijos yra pateikusios daug ir įvairių pasiūlymų, kaip didinti gynybos finansavimą, į dalį jų Vyriausybė atsižvelgė formuluodama praėjusią savaitę pateiktus keturis pasiūlymus.
Iniciatyvos autoriai taip pat kviečia gyventojus pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai. Parašus kartu su peticija dar parlamento pavasario sesijos metu planuojama perduoti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
„Tokiam tikslui savo palaikymą pasirašydami peticiją jau išreiškė virš 30 tūkst. Lietuvos gyventojų”, – ketvirtadienį teigė A. Romanovskis.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva Ukrainos atstatymo darbams per Pasaulio banko fondą skirs dar 10 mln. eurų5
Lietuva skubiems Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbams skirs dar 10 mln. eurų. ...
-
LEA: per mėnesį elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje sumažėjo 3 proc.1
Elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje lapkričio mėnesį yra 3 proc. mažesnė nei spalį ir siekia 0,088Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gynybos obligacijų iki šiol išplatinta už 11 mln. eurų, iš viso sudaryta virš 1,7 tūkst. sandorių1
Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Pensininkas apie planuojamą dujų kainos kilimą: norėčiau, kad truputį pigiau būtų, nors 15 eurų3
Aiškėja elektros ir dujų tarifai kitiems metams. Visuomeninė elektra gyventojams brangs 4 procentais. O dujų tarifai bus skaičiuojami pagal naują formulę, kuri skatins vartoti mažiau dujų, bet daugiau prisidėti prie tinklų išlaikymo. L...
-
Trišalė taryba sutarė dėl Garantinio fondo lėšų panaudojimo – tik asmenų perkvalifikavimui
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei U...
-
G. Paluckas dėl mokesčių korekcijų būtinybės: šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga
Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimai dėl mokesčių korekcijų turės būti priimti per 2025 metus. Tačiau, anot jo, apie planuojamus pakeitimus viešai bus pradėta kalbėti tik apsibrėžus, kok...
-
NKVC vadovas dėl ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo: jokios įvykio versijos atmesti negalima
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną10
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje3
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...