Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad gynybos finansavimui didinti geriau būtų kelti plačios bazės mokesčius – tuos, kuriuos moka didesnės visuomenės grupės.
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad esant dabartinei situacijai potencialus susitarimas dėl gynybos mokesčio gali žlugti. Pasak jo, jeigu susitikime dėl gynybos finansavimo nedalyvauja opozicijos atstovai, kalbėti apie minėtą mokestį nėra labai tikslinga.
Gynybos mokestis galėtų būti įvestas laikinai, o jį sudarytų keli šaltiniai, sako valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad didesnis finansavimas gynybai yra būtinas norint laiku vystyti reikalingus pajėgumus, o tai, kad dalis visuomenės nejunta grėsmės, nėra teisinga.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad didesnis finansavimas gynybai yra būtinas norint laiku vystyti reikalingus pajėgumus, o tai, kad dalis visuomenės nejunta grėsmės, nėra teisinga.
Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad gynybos finansavimo klausimą stabdyti ir perkelti jį į laikotarpį po rinkimų būtų neatsakinga. Ji pabrėžia, kad būtina rasti bendrus sprendimus, kurie būtų ilgalaikiai.