Pradedama formuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) taryba, tvirtinsianti įstaigos mokslinių tyrimų kryptis, siūlysianti strateginius veiklos planus.
Praėjusią savaitę Seimas patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (toliau – Centro) reformą, numatančią Centrą kontroliuojančios tarybos sukūrimą. Prezidentūra jau sulaukė visuomenininkų prašymų vetuoti įstatymą, kaip politizuojantį Centro veiką.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą tarp Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei jo darbuotojos ir patvirtino jų taikos sutartį, antradienį pranešė teismas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybė ir į teismą darbdavį dėl mobingo padavusi departamento vadovė sieks taikos.
Trečiadienį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kolektyvu bendravę Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariai nusprendė suburti darbo grupę problemoms spręsti, o ateityje turėtų pagelbėti išorinė taryba.
Seimo valdybos narių nuomone, įtempta situacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) galėtų pasidomėti parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) įsteigtas Paieškų ir identifikavimo skyrius kviečia laisvės kovų dalyvių artimuosius duoti mėginius galimiems DNR tyrimams ir pasidalinti žiniomis apie dar netyrinėtas arba nežinomas pokario aukų užkasimo vietas.
Seimas šią savaitę išplėtė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) funkcijas – jam pavesta organizuoti partizanų palaikų paiešką, kaupti jų artimųjų DNR, inicijuoti meno kūrinių kūrimą apie laisvės kovas.