Nekoks pavyzdys

Tarp laivų, kurių įplaukimas į Klaipėdos uostą yra draudžiamas dabartinėmis karantino sąlygomis, yra tik viena rūšis – kruiziniai laineriai. Kaip tik šie laivai parodė, kad koronaviruso, kaip greičiausiai ir bet kokios užkrečiamos ligos, atveju, jei ji pakliūva į kruizinį laivą, juose gali kilti didžiulis pavojus. Akivaizdus pavyzdys – kruizinis laivas „Diamond Princess“. Iš 3 711 juo plaukusių turistų kartu su įgula koronavirusu per dviejų savaičių karantiną užsikrėtė net 634 žmonės. Laive, o ir vėliau išleisti iš jo, nuo koronaviruso mirė mažiausiai 6 keleiviai. Detali ataskaita apie koronaviruso plitimą laineryje „Diamond Princess“ pateikiama Europos infekcinių ligų priežiūros, epidemiologijos, prevencijos ir kontrolės žurnale „Eurosurveillance.org“. Koronaviruso protrūkių būta ir kituose kruiziniuose laivuose. Keletas tokių atvejų su 1–2 užsikrėtusiaisiais buvo nustatyti ir Europoje.

Kas po karantino?

„Diamond Princess“ pavyzdys, matyt, lėmė, kad į nepageidaujamų laivų sąrašus visame pasaulyje pirmiausia įtraukti kruiziniai laivai. Pradžioje dar ketinusios griežtai tikrinti į kruizinius laivus priimamus keleivius, vėliau kruizinės laivybos linijos iš viso atšaukė nemažą dalį kruizų. Apie tai, kad nepriims kruizinių laivų, pradėjo skelbti ir uostai. Dar neaišku, kiek ilgai nebus priimami kruiziniai laivai, nes kol kas karantinas paskelbtas iki kovo 30–osios dienos. Tačiau baigiantis kovui jis gali būti ir pratęstas, nes koronaviruso epidemija Europoje ne slūgsta, o vis labiau plečiasi. Talino uosto administracija yra paskelbusi, kad kruiziniams laivams uostą uždaro iki gegužės 1 d. Tai pats optimistiškiausias variantas. Pagal jį Talino uostas netektų 4 kruizinių laivų. Iki gegužės 1 d. kruizus su-spendavo ir kai kurios kruizinės laivybos kompanijos. Skelbiama, kad tiems, kas užsisakė kruizines keliones iki gegužės 1 d., gali būti grąžinami pinigai arba perkeliamas plaukimas į vėlesnį laiką. Kruizinės laivybos kompanijos vis dar viliasi, kad iki gegužės 1 d. koronavirusas Europoje išsikvėps.

Sezonas prie žlugimo ribos?

2020 m. kruizinis sezonas Klaipėdos uoste turėjo būti rekordinis. Buvo užsiregistravę 76 laivai. Pirmasis kruizinis laivas turėjo lankytis jau kovą. Dabar jau aišku, kad jokio rekordo nebus. Klaipėdos uosto kruizinių laivų registracijoje liko 60 laivų. Pirmasis kruizinio laivo apsilankymas Klaipėdos uoste numatytas gegužės 4 d. Į Klaipėdą turėtų atplaukti kruizinis laivas „MSC Poesia“. Visgi išlieka klausimas, ar iki gegužės Baltijos jūros regione jau bus nuslūgusi koronaviruso banga. Ar norės turistai sėsti į kruizinius laivus, kur uždaroje erdvėje susiburia šimtai, netgi tūkstančiai žmonių? Kai koronavirusas siautėjo tik Azijos regione, dar buvo vilties, kad daugeliu atvejų ramus Baltijos jūros regionas išvengs sukrėtimų. Dabar jau matyti, kad to išvengti nepavyks. Dauguma Baltijos jūros kruizų prasideda iš Danijos sostinės Kopenhagos, dar dalis – iš Vokietijos. Ar norės turistai vykti į šias šalis, kad sėstų į laivus? „Kruizinis sezonas Klaipėdoje turėjo prasidėti kovo 31 d., bet neprasidės. Sezonas bus sudėtingas, net nežinome, kada jis prasidės, kiek bus laivų. Gauname pranešimų dėl dalies atplaukimų atsisakymo“, – teigė bendrovės „Kruizinių laivų terminalas“ vadovas Alvydas Butkus.

Itin pesimistiškai apie šių metų kruizinį sezoną prabilo Kopenhagos–Malmės uosto kruizinio sektoriaus „Cruise Copenhaga“ direktorius Klausas Bodkeris. Planavusi rekordinį 349 laivų atplaukimo sezoną, Kopenhaga jau neteko 27 laivų. „Realiai vertindami sezoną pagal dabar besiklostančią situaciją galime tikėtis tik maždaug pusės planuotų laivų. Kyla abejonių, ar JAV laivybos kompanijos varys per Atlantą didžiuosius kruizinius laivus į Europą nebūdamos tikros, kad sezonas iš viso prasidės. Jei situacija pasikeistų ir koronavirusu užkrėstųjų skaičius mažėtų, operatyviai kruizinį sezoną Baltijos jūroje gali pradėti Vokietijos, Norvegijos ir Didžiosios Britanijos laivybos linijos“, – svarstė K.Bodkeris.