Ji svarsto nutraukti 2017-aisiais pasiektą kolektyvinį susitarimą su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šiai nesilaikant to, kas suderėta. Premjeras S. Skvernelis švietimiečius ramina ir kviečia juos aptarti problemas Vyriausybėje.

Ketvirtadienį susijungus Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinei sąjungai (LMŠMPS) bei Lietuvos švietimo profesinei sąjungai (LŠPS), pastarosios pirmininko pavaduotojas Egidijus Milešinas ketvirtadienį išrinktas naujojo darinio vadovu.

Sujungtų profesinių sąjungų buvę vadovai Ramūnas Znutas ir Audrius Jurgelevičius patvirtinti E. Milešino pavaduotojais.

Naujos profsąjungos steigimą pasveikino į renginį atvykęs premjeras Saulius Skvernelis, švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

Profsąjunga vienbalsiai patvirtino E. Milešino perskaitytą deklaraciją, kurioje grasinama nutraukti 2017 pasirašytą sutartį, nes ji, švietimiečių nuomone, nėra vykdoma. Profsąjunga kritikuoja, kad sutartis ėmė strigti, ministerija ją ėmė „vienašališkai kaitalioti“, pradėjo derybas dėl naujos sutarties, o tai esą rodo, jog „neketinama įgyvendinti nė vienos iš jų“.

Profsąjunga pasigenda kai kurių žadėtų garantijų užtikrinimo pedagogams. Taip pat pastebima, jog iki 2020 metų nebus spėta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus, kaip žadėta, sulyginti su bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimu.

„Ypatingai nerimą  kelia Vyriausybės suteiktas įgaliojimas ŠMSM pradėti derybas dėl antros analogiškos sutarties su tomis profsąjungomis, kurios neprisijungė prie dabar egzistuojančios. Nerimą kelia ne faktas dėl dviejų sutarčių buvimo, bet kad tokiu būdu bandoma manipuliuoti profesinių sąjungų gausa“, – žurnalistams teigė A. Jurgelevičius.

Profsąjunga sako, kad galiojantis susitarimas numato, jog iki 2020-ųjų vidutinis atlyginimas sieks tūkstantį eurų, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos derybose dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties numatyta, kad iki 2020-ųjų visų švietimo darbuotojų algos sieks 130 proc. vidutinio atlyginimo šalyje.

LŠMPS deklaruoja turinti 10 tūkst. narių ir nuo šiol esanti didžiausia švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Joje nedalyvauja 2018 metų pabaigoje mokytojų streiką organizavusi Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Anot A. Navicko, jie nebuvo kviesti jungtis, nors tokią idėją patys ne kartą kėlė anksčiau.

S. Skvernelis kviečia į derybas

S. Skvernelis pripažino, kad šakos sutartis „nėra tobula“ bei ragino nestabdyti procesų ir pakvietė juos aptarti problemas Vyriausybėje.

„Aš bijau išgirsti vieno: mes, kaip Vyriausybė, kaip socialinis partneris, sulaužėme ar neįvykdėme kažkokio įsipareigojimo kolektyvinėje sutartyje“, – pareiškė jis.

Į šiuos premjero žodžius audringai sureagavus profsąjungos atstovams, jos lyderis E. Milešinas premjerui pareiškė, kad Vyriausybė stabdė socialinį dialogą ir sutartį vykdė tik iš dalies, t.y. „ten, kur patogu“.

„Kiek kalbėjau su ministerija, su savo komanda, būtų sunku įžvelgti, bet jūs kažką įžvelgėte, kas nėra vykdoma. Gal per lėtai vykdoma, gal tas dialogas kitoks tapo (...). Kviečiu galbūt po poros savaičių, kad batalijos nurimtų, susitikti ir aptarti sutarties problematiką, kas galėtų būti greičiau, kas geriau“, – aiškino šiuo metu atostogaujantis Vyriausybės vadovas.

A. Monkevičius: derybos jau pradedamos

Renginyje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad su naująja didžiausia švietimo profsąjunga derybos dėl naujos kolektyvinės šakos sutarties jau pradedamos – sutartis reikalinga, nes ligšiolinės galiojimas baigiasi šiemet.

Ministras patvirtino, kad derybose dalyvauja ir protestus organizavusi A. Navicko profesinė sąjunga, nors tai ir kelia LŠMPS nepasitenkinimą.

„Keliami labai panašūs reikalavimai, gal jie truputį skiriasi. Bet, mano galva, idealiu atveju tai galėtų būti vieninga, bendra šakos sutartis“, – sakė jis.

Ministras priminė ministerijos ir Vyriausybės tikslus, jog mokytojų atlyginimai 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio pasiektų ne iki 2020-ųjų, bet iki 2025-ųjų.

Viso švietimo sektoriaus darbuotojų algų didinimui ministerija kitąmet žada skirti papildomus 60 mln. eurų, vėliau ši suma turėtų dvigubėti. Tačiau tai netenkina profsąjungų, siūlančių tobulinti ir pedagogų etatinio apmokėjimo modelį, mažinti moksleivių skaičių klasėse, imtis tinklo pertvarkos.

„Profesinės sąjungos, kad ir mokslo darbuotojams norėtų šių procesų beveik dvigubai greičiau. Tai suprantama, palaikyčiau šią poziciją. Bet Vyriausybėje mums reikia derinti su visomis galimybėmis (...) suprantant, kad interesas toks, jog mokytojas – esminė figūra ir nuo jo darbo sąlygų viskas priklauso“, – teigė ministras.

Ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš viso dirba apie 30 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų ir dar apie 15 tūkst. kitų pedagogų.