Ministerija sutarė su profsąjungomis: nuo 2025-ųjų rugsėjo mokytojų algos augs

Tai patvirtinta atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje, kurią pirmadienį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) su keturiomis švietimo sektoriaus darbuotojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis.

Joje numatytas atlyginimų didinimas ir tolesniais metais.

„Maloni akimirka po ilgo derybinio laiko. (...) Pokalbiai buvo ilgi, trukę visą vasarą, džiugu, kad jie buvo konstruktyvūs“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Įsipareigojimas mokytojų, dėstytojų ir kitų sektoriaus darbuotojų atlygį, nuo kitų metų rugsėjo 1-osios – 8 proc., ir vėliau, kad tas augimas būtų 5 proc. didesnis nei šalies vidurkis“, – sakė ministrė.

Atnaujintą dokumentą pasirašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai.

Derybų rezultatas – labai geras negalėčiau pasakyti, bet pažymiais – stiprus 8.

„Pabaigėme šiandien darbą, kurį pradėjome kovo mėnesį. Derybų rezultatas (...) labai geras negalėčiau pasakyti, bet pažymiais – stiprus 8“, – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas.

Atnaujintoje sutartyje sutarta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginių algų koeficientus nuo kitų metų rugsėjo 1-osios padidinti 8 procentais.

Joje taip pat numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų švietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

„Vienas iš pagrindinių ir kertinių mūsų reikalavimų buvo, kad atsirastų ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo programa. (...) Mūsų tikslas, kad atsirastų tęstinumas ir mes jį turime – programa iki 2028 metų darbo užmokesčiai didės toliau“, – kalbėjo E. Milešinas.

Susitarime siekiama, kad mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis 2030 metais sudarytų ne mažiau kaip 4 850 eurų neatskaičius mokesčių.

Naujose derybose – mokslo metų trumpinimas

Kaip teigia ministerija, sutartyje ypatingas dėmesys skiriamas pradinio ugdymo mokytojų darbo sąlygoms – patikslinus finansavimo metodikos rodiklius, pradinio ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių valandų, skiriamų nepamokinei veiklai.

Be to, sutarta keisti ir švietimo pagalbos finansavimo tvarką, kad lėšos šiam tikslui būtų skiriamos tiesiogiai mokykloms, atsisakant jų perskirstymo pagal savivaldybių nustatytas tvarkas. Įsipareigota kitąmet spręsti ir kitų ugdymo reikmių finansavimo klausimus.

Sutartyje taip pat aptartos kitos pedagogų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo gerinimo sąlygos.

„Derybas užbaigėme, praktiškai šiandien pradedame naujas derybas“, – sakė E. Milešinas.

Vienas iš būsimų derybų objektų – mokslo metų trukmė.

Pasak E. Milešino, vienas iš variantų – trumpinti mokslo metus, kitas – skirti papildomą finansavimą per prailgintus mokslo metus dirbantiems pedagogams.

„Kai buvo prailginti mokslo metai, buvo pridėta viena savaitė, bet pinigų tam nebuvo skirta“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad ministerija nėra kategoriška dėl mokslo metų trumpinimo.

„Turime sutarti, kaip mes judėsime. Faktas, kad esamiems mokslo metams negalioja, bet į perspektyvą žiūrint idėja verta sprendimų“, – teigė ministras.

Pirminė sutartis pasirašyta vykstant streikui

Dokumentas praėjusių metų spalį pasirašytas vykstant mokytojų streikui.

Tuomet streiką paskelbusios ir sutarties nepasirašiusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas susitarimą vadino netikru bei akcentavo, jog jis netenkina mokytojų lūkesčių.

Šiemet atlyginimai mokytojams didėjo du kartus. Nuo sausio darbo užmokestis jiems pakeltas 10 proc., o nuo rugsėjo – 15,5 procento.

Švietimo ministerija su pedagogais yra sutarusi, kad iki šių pabaigos mokytojų darbo užmokestis turi sudaryti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Praėjusią savaitę pristatytame 2025 metų biudžeto projekte švietimui kitąmet numatoma skirti 571 mln. eurų daugiau negu šiemet, asignavimai šiai sričiai pasieks daugiau nei 4,3 mlrd. eurų.