Pastebėjęs, kad įsisukę į kasdienybę ne visada sugebame įvertinti Kauno grožį, vaikinas subrandino idėją fotografuoti puikiai pažįstamus miesto pastatus ir jų fotografijomis pasidalijo socialiniuose tinkluose. Vos tik pasirodę viešojoje erdvėje, vaizdai iškart sulaukė didžiulio dėmesio ir virto projektu "Pasivaikščiojimai po Kauną".

Atpažino namus

Beveik prieš metus pradėjęs projektą A.Čiukšys neseniai žengė dar vieną žingsnį: Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje surengta pirmoji personalinė paroda. Atidaryme apsilankę kauniečiai pripažino, kad, žvelgdami į ikoniškų ir eilinių Kauno pastatų fotografijas iš naujo atrado savo miestą.

"Sulaukiau netgi prašymų padovanoti kai kurias nuotraukas, kadangi jose žmonės atpažino savo namus, – juokėsi A.Čiukšys. – Džiugu, kad pavyko kauniečius paskatinti kitomis akimis pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką."

Nors parodoje daugiausia eksponuojamos tarpukario pastatų nuotraukos, fotografiją atradęs architektas sakė savęs neribojantis laikotarpiu ar architektūros stiliumi – į objektyvą pakliūva visi jam patikę pastatai. "Esu nufotografavęs ir šiandienių, netgi kičinių statinių, tačiau jie visi mane patraukė savo kompozicija, spalva, apšvietimo subtilybėmis", – pasakojo architektas.

Kauniečius ir užsienio gyventojus sudominusi fotografijų serija gimė atsitiktinai, tačiau fotografija A.Čiukšys susidomėjo dar studijuodamas architektūrą Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Anuomet jis atliko savarankišką fotoprojektą – domėjosi Panemunės medinėmis vilomis. "Po kelerių metų išvykau gyventi į Olandiją. Norėjosi įamžinti miestą, kuriame apsistojau, kad galėčiau lengviau jį pažinti. Tad it koks turistas klaidžiojau, ieškojau įdomių pastatų, unikalios architektūros ir kūriau fotografijas mobiliuoju telefonu", – kūrybinę pradžią prisiminė A.Čiukšys.

Grįžęs į Lietuvą vaikinas nusprendė savo veiklą tęsti gimtajame Kaune, tačiau šįkart pasitelkė profesionalų fotoaparatą. "Šie pasivaikščiojimai po Kauną man buvo tarsi meditacija, – prisipažino jis. – Išvaikščiojau visą Panemunę, Žaliakalnį, Šančius – tai tęsėsi apie aštuonis mėnesius. Galiausiai, sukaupęs apie 30–40 fotografijų, nusprendžiau jomis su draugais pasidalyti feisbuke."

Kadangi albumą socialiniame tinkle galėjo matyti tik uždaram draugų ratui priklausantys vartotojai, iš pradžių A.Čiukšio darbus matė tik artimieji, kurie negailėjo gražių komentarų. Padrąsintas, architektas nusprendė albumą padaryti prieinamą visiems. "Pirmosios reakcijos mane be galo nustebino, – atviravo kaunietis – per porą dienų albumu pasidalijo per 200 vartotojų, po savaitės šis skaičius išaugo iki 600. Žmonės man rašė atpažinę savo tėvų ar senelių namus, pasakojo jų istorijas, nurodė pastatų architektus. Atsirado netgi kelių išeivių šeimų vaikai, užaugę Kanadoje ir JAV. Jie džiaugėsi nuotraukose išvydę savo seneliams brangias vietas, atskleidė įvairių įdomybių", – prisiminė fotografas.

Sulauktas dėmesys vaikiną paskatino toliau tęsti savo veiklą, o fotografijomis aktyviai dalytis internete, tad taip išsivystė visas projektas.

Bendruomenės galia

Dėl visuomenės įsitraukimo A.Čiukšys savo projektą mato kaip bendruomeninę iniciatyvą: "Aš nufotografuoju pastatą, įkeliu jo fotografiją į viešąją erdvę, tada kiti kauniečiai man parašo, nurodo statinį projektavusio architekto pavardę, pastatymo metus, kitą svarbią informaciją, kuria vėliau pasidaliju savo puslapyje. Vyksta štai tokie abipusiai mainai."

Tiesa, kol kas parodoje šalia fotografijų pateikiami gana glausti faktai, bet architektas neatmeta galimybės ateityje atskleisti platesnes pastatų istorijas. "Daugumos mano fotografuotų gyvenamųjų namų likimas yra gana liūdnas – okupacijos metais jų gyventojai buvo ištremti, o patys pastatai liko tušti. Tačiau norėtųsi, kad apie juos papasakotų istorija labiau besidomintys kauniečiai. Bendromis jėgomis būtų galima netgi sukurti ekskursiją-maršrutą po senąjį Kauną", – planais dalijosi A.Čiukšys.

Kartais pastato grožis geriausiai atsiskleidžia naktį, kartais ryte, būna, kad šviesa geriausiai krenta vidurdienį.

Nors kaunietis rimčiau fotografuoti pradėjo tik kovą, jo fotografijos prikausto žvilgsnį ne mažiau nei kur kas labiau patyrusių fotografų. Architektas prisipažino: norint tinkamai įamžinti vieną ar kitą pastatą tekdavo užfiksuoti ne vieną dešimtį kadrų ir sulaukti tinkamos akimirkos.

"Norėjau pagauti akimirką, kai šalia pastato nėra nė vieno žmogaus, automobilio ar kito pašalinio objekto. Ypač svarbus ir apšvietimas – kartais pastato grožis geriausiai atsiskleidžia naktį, kartais ryte, būna, kad šviesa geriausiai krenta vidurdienį. Jeigu diena sėkminga, atvažiuoji dviračiu, padarai keletą kadrų, ir išvažiuoji, tačiau dažniausiai atvykus tekdavo įsitaisyti ir laukti tinkamo momento", – duris į kūrybinę virtuvę pravėrė pašnekovas.

A.Čiukšys neabejoja, kad savo ateitį taip pat sies su fotografija – architektą taip įkvėpė ir sudomino jo kurtas projektas, kad jis užsirašė į Taikomosios dailės mokyklą, fotografijos kursą. "Kartais ir be didelio pasiruošimo gali pavykti nufotografuoti netikėtą vaizdą, tačiau be papildomų žinių toli nenueisi, jų vis tiek prireiks",– įsitikinęs kaunietis.

Laukia grėsmės

A.Čiukšys džiaugiasi, kad susidomėjimas Kaunui svarbiais pastatais vis didėja. Architekto nuomone, prie tokios situacijos nemažai prisidėjo įvairios mieste vykstančios ekskursijos, projektai ir parodos.

Nemaža dalis šių pastatų yra pasmerkti sugriūti arba neatpažįstamai pasikeisti. Savininkai jais nesirūpina arba remontuoja taip, kaip išmano, stato visokius priestatus.

"Kauniečiai visada didžiavosi tarpukario istorija, bet suvokimas apie to meto architektūros svarbą atkeliavo palyginti neseniai. Manau, kad didelius pokyčius generuoja socialiniai tinklai, kuriuose matome vis daugiau pasididžiavimo miesto paveldu, – svarstė jis. – Norėčiau tikėti, kad prie kauniečių sąmoningumo prisidėjo ir mano projektas. Man tai labai svarbu."

Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad daugumos jo fotografuotų objektų ateinančių dešimtmečių sandūroje laukia nemalonūs pokyčiai. "Deja, bet nemaža dalis šių pastatų yra pasmerkti sugriūti arba neatpažįstamai pasikeisti. Savininkai jais nesirūpina arba remontuoja taip, kaip išmano, stato visokius priestatus, – apgailestavo kaunietis. – Tačiau suprantu, kad gyventojai ne visada turi lėšų tinkamai renovuoti tarpukario laikus menančius namus, o žiemą šalti nesinori, tad tenka griebtis pigių remontų. Manau, kad šiais pastatais turėtų pasirūpinti savivaldybė, kuri kartu su gyventojais surastų tinkamiausią sprendimą."

Idėjų, kaip būtų galima išplėsti tiek dėmesio sulaukusį projektą, vaikinas turi ir daugiau – jo galvoje jau sukasi mintys apie fotografijų seriją "Pasivaikščiojimai po Druskininkus".

"Nesakau, kad Kauno tema jau visiškai išsemta, tačiau norisi šią veiklą pakreipti kitu kampu, sugalvoti ką nors naujo. Nesitikėjau, kad projektas, kuris ilgą laiką gyvavo tik mano kompiuteryje, taip išsiplės – tai man didžiausia staigmena, – neslėpė architektas. –  Manau, kad ateityje galima tikėtis ir Kauno statinių fotografijų tęsinio, tiesa, kiek kitokio."

A.Čiukšys didžiausia projekto sėkme laiko tai, kad pavyko paskatinti kauniečius sustoti ir atkreipti dėmesį į pastatus, pro kuriuos kasdien praeiname, tačiau iš tikrųjų nepastebime.

"Linkiu žmonėms daugiau pavaikščioti po savo gyvenamąsias apylinkes, pastebėti tai, ko iki šiol neteko. Iš patirties galiu pasakyti, kad Kaune yra dar labai daug neištyrinėtų vietų ir neretai galima pamatyti tokių stebuklų, apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs", – atrasti miesto dvasią ragino architektas.

Kas? A. Čiukšio fotografijų paroda "Pasivaikščiojimai po Kauną".

Kur? Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, IV a. fojė.

Kada? Veikia iki vasario 11 d.