Jis atskleidžia, kad nustatyti Adolfo Ramanausko-Vanago tapatybę padėjo ir partizanų vado galvos rentgeno nuotrauka. Ši nuotrauka, aiškino D. Žygelis, tikriausiai buvo padaryta, siekiant po žiaurių kankinimų išgauti A. Ramanausko-Vanago parodymus.

D. Žygelis, kalbėdamas „Žinių radijui“, akcentavo, kad surasti ir nustatyti sovietiniam režimui pasipriešinusių kovotojų palaikus buvo labai sudėtinga, nes juos surasti reikėjo kelių hektarų plote, tarp kelių tūkstančių ten esančių kapaviečių. Politinių kalinių palaikų užkasimo vietos nebuvo nei aprašytos, nei sunumeruotos.

Anot jo, sovietai tikslingai, siekdami nuslėpti, politinių kalinių palaikus užkasdavo su kitų mirusiųjų - kriminalinių nusikaltėlių, ligoninėse mirusių ir artimųjų neturinčių palaikais. Istoriko teigimu, Našlaičių kapinėse KGB sušaudytų politinių kalinių palaikus užkasdavo nuo 1956 iki 1969 metų.

„Tai buvo makabriškas planas sumaišyti visus mirusius ir nužudytuosius“, - sakė D. Žygelis.

LGGRC darbuotojas neabejoja, kad rasti palaikai yra su sovietų okupacija kovojusio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago.

Anot jo, odontologinis sugretinimas, kaukolės ir fotonuotraukos sugretinimas bei DNR ekspertizė garantuoja ne 100, bet 150 proc., kad tai yra Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

D. Žygelis sakė, kad šalia DNR analizės ir kaukolės sugretinimo buvo atlikta ir odontologinė ekspertizė.

„Kai Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo areštuotas, jis sovietinių budelių buvo sumuštas praktiškai iki mirties. Ir tuo metu norėdami jį atgaivinti ir pravesti tardymus, matyt, gydymo tikslais padarė jo galvos rentgeno nuotrauką. Ši rentgeno nuotrauka mums padėjo atlikti odontologinį sugretinimą“, - aiškino istorikas.

Ketvirtadienį LGGRTC ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai pranešė, kad Našlaičių kapinėse rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Pasak tyrėjų, tikėtina, kad Našlaičių kapinėse yra užkasti ir kitų garsių Lietuvos partizanų palaikai.