Vienas po kito dygsta „Kauno akcentai“: kas jau įgyvendinta ir ko dar laukti?

2018-04-25 20:30:00
Kauno.diena.lt inf.
[2]
[2]
Teksto dydis:
Spausdinti [3]

Stilingi dviračių stovai, litvakų istorijos Kaune įprasminimas, bronzinės kriauklės – Kauno gatvėse visuomet kažkas naujo. Pristatome jau įgyvendintus ir dar planuojamus „Kauno akcentus“

Valtis virš Laisvės alėjos, „Fluxus“ aikštė trišalėje sankryžoje, Mažojo princo istorijos įkvėpta „Planeta X“ VDU Kauno botanikos sode, netikėtomis linijomis ir šviesomis „pražydusi“ požeminė perėja, jungianti Senamiestį ir Naujamiestį – šiuos programos „Kauno akcentai“ laureatų darbus kauniečiai ir turistai jau spėjo pamėgti, jie nuolat fotografuojami, net interpretuojami ir kitaip linksniuojami. Trečius metus vykstanti Kauno savivaldybės programa, skirta atgaivinti miesto erdves ir duoti galimybę pasireikšti įvairių sričių kūrėjams, šį pavasarį įgavo pagreitį. Vienas po kito netikėtose erdvėse atsiranda vis nauji „Kauno akcentai“, kurių kiekvienas slepia ypatingą istoriją.

Tado Vosyliaus kurta valtis ir joje sėdintis žvejys

"Kauno diena" primena [4], kad pirmasis konkurso "Kauno akcentai" darbas – menininko Tado Vosyliaus kurta valtis ir joje sėdintis žvejys miestą papuošė praėjusių metų vasario pabaigoje. Ties Centrinio pašto rūmais, skirtingai nei Laisvės alėjos pradžioje, miestiečiai ir Kauno svečiai akis nuo šiol kilsteli gerokai aukščiau.

Taip pat jau rašyta [5] ir apie to paties T. Vosyliaus kurtą akcentą, atsiradusį šių metų vasario mėnesį VDU Botanikos sode.

„Kauno botanikos sodas yra ypač lankoma ir gerai žinoma vieta, bet joje trūko meninių akcentų. Todėl kilo mintis šią unikalią vietą papuošti. Kūrinio idėją inspiravo pats botaniko sodas, kuriame yra didžiausias rožynas Lietuvoje. Jo fone nuo šiol stovi skulptūra „Planeta X“, į kurios vidų galima įlįsti“, – tuomet sakė skulptorius T. Vosylius.

Tado Vosyliaus „Planeta X“

Kauniečius ir miesto svečius tuo pačiu metu pradžiugino ir Karolio Nekrošiaus meno instaliacija, pavadinimu „Transition“ [6], atsiradusi per dieną tūkstančių žmonių pereinamoje Vilniaus ir Birštono požeminėje perėjoje. Šis kūrinys – tai urbanistinio dizaino pavyzdys, sukurtas parametrinio dizaino būdu, kai kompiuterio algoritmų pagalba yra sugeneruojamas dizainas.

Karolio Nekrošiaus meno instaliacija „Transition“

Netoli Istorinės LR Prezidentūros, taip pat prie Žaliakalnio funikulieriaus, M. Daukšos gatvėje galima švelniai užkliūti už bronzinių kriauklių [7]. Tai – šv. Jokūbo kelią, kuriuo piligrimai keliauja iki Santjago de Kompostelos katedros Ispanijoje, žymintys simboliai, atpažįstami visame pasaulyje. 2016 metais Lietuva prisijungė prie „Šv. Jokūbo kelio šviesos“ organizacijos, taigi piligrimai ir Kaune kviečiami pajusti, kad eina teisingu keliu.

Šv.Jokūbo kelio šviesa“ organizacijos bronzinės kriauklės

Dviračių stovai – Kauno fotografijai dedikuotos diafragmos – praktiško dizaino pavyzdys [8], jau kviečiantis prirakinti savo plieninius žirgus Rotušės aikštėje ir prie Arkikatedros bazilikos. Šios stilingos idėjos autoriai – Dariaus Augulio įmonė. Naująjį fotoaparato objektyvą primenantį akcentą jau spėjo išbandyti ir dviratininkai. Miestiečiai tikino, kad prie tokių stovų patogiau prirakinti dviračius. Negana to, jie atrodo kur kas originaliau, nei įprastieji stovai.

Dariaus Augulio įmonės dviračių stovai

„Kauno akcentai“ (1) | 31 nuotr.

Gegužės 3 d. 17 val. visi susidomėję kviečiami oficialiai pasisveikinti su į savo vardo gatvę grįžusiu rašytoju Abraomu Mapu. Slabadoje, arba Slabodkoje (šiandien – Vilijampolė), tuomet Kauno priemiestyje, 1808 m. gimęs A. Mapu laikomas pirmuoju rašytoju, kūrusiu hebrajų kalba. Greičiausiai savo tekstus jis rašė sėdėdamas pašiūrėje ant Aleksoto kalno, o šis savo ruožtu netruko tapti populiaria jaunų litvakų pasimatymų vieta. Rašytojo vardas vienai senamiesčio gatvei suteiktas 1919-aisiais, sovietų okupacijos metais pakeistas, lentelės su užrašu „A. Mapu g-vė“ į savo vietas grįžo 1989-aisiais. Žaisminga, neįpareigojanti būti rimtam, greičiau – prisėsti ir iš tiesų susipažinti su istorine asmenybe, Abraomo Mapu skulptūra, esanti prie galerijos „Ars et Mundus“ (A. Mapu g. 20), sukurta menininko Martyno Gaubo.

Martyno Gaubo sukurta „Skulptūrinė kompozicija Abraomui Mapu“

Naujausias programoje „Kauno akcentai“ įgyvendintas darbas – Vytenio Jako „Degantys akmenys“ Vilijampolėje. Šiuo kūriniu – menine intervencija ant pastato, žyminčio buvusius Kauno geto vartus, „Kiemo galerijos“ įkūrimu išgarsėjęs menininkas siekia įprasminti Holokausto išdraskytą žydų istorinio ir kultūrinio paveldą. „Remiantis įvietinto meno samprata, šiame 2018 m. pavasarį įgyvendintame projekte, buvo siekiama meniškai išryškinti obelisko eksponavimo vietą, sukuriant papildomų teigiamų emocinių konotacijų. Taip buvo siekiama pabrėžti mūsų, lietuvių, požiūrį į žydų kultūrinio ir istorinio paveldo svarbą, minint Lietuvos valstybės šimtmetį“, – rašoma pristatant kūrinį. Projekto bendraminčiai – Justas Ivanauskas, Staselė Jakunskaitė, Saulė Juzelėnienė, Ieva Voroneckytė.

Vytenio Jako „Degantys akmenys“

Iki rudens planuojama įgyvendinti ir daugiau „Kauno akcentų“ – skulptūrų ir dizaino objektų. „Saulės laivas“ prisišvartuos prie senosios prieplaukos Senamiestyje, ant požeminės perėjos Vilniaus g. įsikurs „Zen triušis“, „Kankorėžį“ bus galima rasti Santakos parke. Pilies žiede jau tuoj sudundės žirgų „Lenktynės“. [10] Prie vienintelės Lietuvoje mūrinės mečetės Ramybės parke ruošiamasi įrengti „Fontaną“. Studentų miestelyje – „Ekomobilį“. Taip pat netrukus planuojama paskelbti naują „Kauno akcentų“ konkursą.