„Dabartinė idėja – spalviniai rožių deriniai su daugiamečiais ar vienmečiais augalais. Ateityje bus galima imtis kitos, pavyzdžiui, keliavimo laiku idėjos: viename kvadrate – antikos laikų rožynėlis, antrame – viduramžių, trečiame – renesanso, ketvirtame – XIX a. dvarų. Čia galimi įvairūs variantai“, – pasakojo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė. Anot jos, šiuo metu daugiamečių augalų spalviniai deriniai su rožėmis yra labai aktualus ir įdomus dalykas visame pasaulyje.

„Stacionari kolekcija taip nepritrauks lankytojo, kaip įdomi, aktuali, o gal kai kam ir netikėta idėja. Net didžiausioje pasaulio rožių kolekcijoje Zangerhauzene, kur vieta yra labai taupoma rožėms, labiausiai matomose vietose šalia rožių auga įvairūs daugiamečiai augalai. Rožė nebėra ta karalienė, šalia kurios negalėtų augti kiti augalai“, – sakė D. Rylienė.

Lietuvoje dar labai nustembama, kad šalia rožių gali augti ir kitos gėlės – ne tik levandos ar buksmedžiai. „Galima sodinti daugybę kitų augalų, kurie tik papildys ar net labiau atskleis šalia augančios rožės grožį. Taip pat šalia augantys kiti augalai šiek tiek apriboja staigų ligų ar kenkėjų plitimą rožių kolekcijoje“, – pasakojo rožyno kuratorė. Sodinant tokias kompozicijas labai svarbu gerai parinkti atstumus bei augalų dydžius: greta augantys augalai neturi užgožti vieni kitų.

Pasakodama apie pasaulines rožynų tendencijas, D. Rylienė išskyrė Didžiosios Britanijos karališkosios sodininkystės draugijos sodus, kuriuose yra laužomos rožių sodinimo tradicijos. „Nusprendus daryti rožių su daugiamečiais augalais kompozicijas Vislio soduose, landšafto architektas Robertas Myersas (Čelsio parodos aukso medalininkas), kaip ir didžioji dauguma landšafto architektų, teigia, kad augalai su smulkiais mėlynais žiedais yra idealus fonas beveik visoms rožėms“, – teigė D. Rylienė.

VDU botanikos sodo rožyne taip pat auga daug mėlynžiedžių augalų. Tai – dabar visų dėmesį kaustančios salvia nemorosa blauhugel juostos. O šalavijams peržydėjus, sumėlynuos hyssopus officinalis ssp. arristatus žiedai. Istorinių rožių kolekcijoje puikiai dera įvairios rusmenių veislės.

Kauno botanikos sode yra keturi skirtingų spalvinių gamų kvadratai. Viename derinamos baltos ir gelsvos rožės su mėlynai žydinčiais augalais bei  augalais su salotiniais ar gelsvų atspalvių lapais ar žiedais. „Iš tikrųjų nustebsite, kad visiškai akinamai baltų rožių yra labai nedaug, didžioji dauguma yra arba šiek tiek rožinės, arba vos gelsvos žydėjimo pradžioje, o vėliau greitai išbąla. Šiuose deriniuose kruopščiai atsirinkome tik gelsvų atspalvių veisles, ir jokio, net mažiausio rausvumo!“, – pasakojo VDU botanikos sodo rožyno kuratorė.

Antrame kvadrate – tamsiai purpurinių ir violetinių atspalvių rožės su pilka ir salotine lapija bei baltais ar violetiniais žiedais.

Trečiame kvadrate puikuojasi oranžinių bei persikinių atspalvių rožės. Šios rožės derinamos su tamsiais purpuriniais (vyšniniais) lapais bei žiedais.

Ketvirtame kvadrate – rausvų atspalvių rožės  su mėlynai žydinčiais augalais. Viename iš šio kvadrato skyrių yra labai įdomus vien tik tuščiavidurių rožių su varpiniais augalais. Tai, anot D. Rylienės, yra puikus sprendimas mėgstantiems natūralistinį sodo dizainą.

„Rožės gali būti visokios! Ne tik raudonos, ne tik stambiažiedės, ne tik pilnavidurės ir ne tik vienišos su juodos žemės „kompanija“ aplink“, – pasakojo VDU botanikos sodo rožyno kuratorė.

Šiuo metu VDU botanikos sodo rožyno kolekcijoje yra daugiau nei 1 000 veislių, rožynas užima apie 0,7 ha plotą.